vidurnė mokyklà, mokymo ir ugdymo įstaiga, teikianti ugdytiniams sistemingų mokslo (humanitarinių, fizinių, socialinių mokslų) pagrindinių žinių, formuojanti jų mokėjimą, įgūdžius, gebėjimus, reikalingus profesijai įgyti ar studijuoti aukštojoje mokykloje.
Tipai
Vidurinių mokyklų tipai: gimnazija, kolegija, koledžas, licėjus, gramatinė mokykla, realinė mokykla ir kita. Pagal mokymo trukmę ir programą vidurinės mokyklos yra pilnosios ir nepilnosios (pvz., progimnazija, koležas), pagal mokymo turinio kryptį – klasikinės (arba humanitarinės), realinės (mokyklos su sustiprintu kalbų mokymu, gamtos mokslų, matematikos mokymu, į jų programas įtraukta profesinis rengimas, praktikos darbai), ekonominės ir kitaip profiliuotos (mokyklos su sustiprintu kurio nors vieno ar kelių mokymo dalykų dėstymu).
Istorija
Pirmosios vidurinės mokyklos atsirado antikos laikais, jas galėjo lankyti tik laisvieji ir atleistiniai piliečiai (senovės Graikijos švietimas, senovės Romos švietimas).
Viduramžiais vidurinės mokyklos kūrėsi prie vienuolynų (vienuolyno mokykla) ir katedrų (katedros mokykla), atsirado kolegijos. Vidurinės mokyklos raidai labai reikšmingos buvo 16 a. pradėtos kurti gimnazijos (pirmąją gimnaziją 1538 Strasbūre įsteigė vokiečių humanistas J. Sturmas). Gimnazijos vardas ir mokyklos tipas (klasikinės krypties mokykla, kurioje dėstomos lotynų, graikų ir kitos kalbos) įsigalėjo daugelyje Europos šalių. 18 a. antroje pusėje plintant Šviečiamojo amžiaus idėjoms kito ir vidurinių mokyklų pobūdis. F. Rabelais, J. A. Komenský iškėlė realinio mokymo idėją, reikalavo į vidurinių mokyklų programas įtraukti praktinių dalykų. Viena pirmųjų realinių mokyklų 1747 įkurta Berlyne. 18 a. antroje pusėje realinių mokyklų atsirado įvairiose šalyse. Vidurinės mokyklos svarbiausiu uždaviniu imta laikyti savarankiško mokinių mąstymo, estetinio lavinimo, dorinių idealų ugdymą, pradėta dėstyti matematiką, gimtąją kalbą, istoriją, geografiją, gamtos mokslus. Vidurinė mokykla imta laikyti parengiamąja pakopa studijoms aukštojoje mokykloje.
17–19 a. Europoje buvo paplitusios įvairios privilegijuotos vidurinės mokyklos (pensionas, riterių akademija, elitinė privati mokykla), daugelis jų vėliau tapo vidurinėmis arba aukštosiomis mokyklomis.
Nuo 20 a. vidurinės mokyklos dažniausiai yra savarankiškos mokymo įstaigos, nesusietos su pradine mokykla, dauguma vidurinių mokyklų turi skyrius su sustiprintu kurių nors dalykų mokymu.
Apie įvairių valstybių vidurines mokyklas duomenų pateikta straipsniuose apie tų šalių švietimą.
Vidurinės mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje 2011 Švietimo įstatymo pataisa vietoj vidurinės mokyklos nuo 2015 įvesti šie mokyklų tipai: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.