Vidurnės Ãzijos sukilmas (1916), Vidurinės Azijos tautų sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią ir rusų kolonistus. Kilo dėl stiprėjančios nacionalinės priespaudos, didėjančių mokesčių ir žemės ūkio produktų bei gyvulių rekvizicijų vykstant I pasauliniam karui. Dingstis – 1916 07 08 įsakas mobilizuoti 19–43 metų vietos gyventojus vyrus darbams užfrontėje.
Chudžande policijai sušaudžius minią, reikalaujančią sunaikinti mobilizuojamųjų sąrašus, sukilimas netrukus išplito Samarkando, Syrdarjos, Ferganos, Užkaspijo, Akmolinsko, Semipalatinsko, Septynupio, Turgajaus srityse. Vyko stichiškai: gyventojai puldinėjo valstybinės administracijos įstaigas, degino rusų kolonistų ir kazokų ūkius, žudė kolonistus. Kai kur, daugiausia Ferganoje, sukilimas įgijo šventojo karo su kitatikiais (gazavatas) bruožų. 1916 07 16 Turkestano karinėje apygardoje paskelbta karo padėtis. Prieš sukilėlius pasiųsta 30 000 žmonių kariuomenė naudodama artileriją naikino ištisus kaimus. Jau vasaros pabaigoje sukilimas numalšintas Samarkando, Syrdarjos, Ferganos srityse, iki spalio pradžios – Septynupyje, 1917 01 – Užkaspijyje.
Per Vidurinės Azijos sukilimą žuvo 3000–4000 rusų kolonistų ir keliasdešimt (ar net keli šimtai) tūkstančių vietos gyventojų. Vidurinės Azijos sukilimas paskatino formuotis Vidurinės Azijos gyventojų tautinę savimonę.