Vdurio Ryt Europà, regionas Europos vidurinėje dalyje. Terminas pradėtas vartoti siekiant išskirti tą Europos dalį, kuri tiesiogiai nepriklausė nei Rytų Europai, nei Vakarų Europai.
Vidurinių amžių Europos civilizacijos dalimi Vidurio Rytų Europa tapo 10–11 a., kai susikūrė ir iš Romos katalikų tikėjimą priėmė kelios šio regiono valstybės (Čekija, Lenkija, Vengrija), kurios tapo jo branduoliu. Kai kurie tyrinėtojai Vidurio Rytų Europą lygindami su Vakarų Europa vadino ją Jaunesniąja Europa. 12–16 a. dėl sparčios ūkio ir kultūros plėtros atotrūkis tarp Vidurio Rytų Europos ir Vidurio Europos valstybių (Austrijos, vokiškų žemių) labai sumažėjo, o kai kuriose srityse ir visiškai išnyko.
13–14 a. Lietuva svyravo tarp katalikiškos Vakarų Europos ir stačiatikiškos Rytų Europos, bet labiau linko į Vakarus, nes turėjo tą patį socialinės santvarkos pagrindą – alodinį ūkį. 1387 priėmusi krikštą ir iki 16 a. perėmusi (nors ir paviršutiniškai) Vakarų kultūrą ji tapo Vidurio Rytų Europos dalimi.