Vdurio Sudãno kabos, kalbų šeima, priskiriama Nilo-Sacharos kalbų makrošeimai. Iš viso apie 60 kalbų, vartojamų Pietų Sudane, Kongo šiaurės rytų dalyje, Čado pietinėje dalyje, Centrinės Afrikos Respublikos šiaurinėje dalyje, Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Iš viso apie 7,2 mln. kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Skiriama Vidurio Sudano kalbų rytų šaka, kuriai priklauso lugbarų kalba (apie 1,7 mln.), lendų kalba (apie 760 000), mangbetų kalba (apie 620 000) ir kitos kalbos, ir vakarų šaka, kuriai priklauso ngambajų kalba (apie 900 000), naba kalba (apie 280 000), sarų kalba (apie 184 000) ir kitos kalbos. Yra išnykusių kalbų (berakų kalba, horų kalba ir kitos); kai kurias kalbas vartoja vos keli šimtai žmonių. Daugelis kalbų mažai tyrinėta. Vidurio Sudano kalbos toninės. Dažna vidinė fleksija – šaknies kaitą sukelia balsiai, priebalsiai, tonai. Sakinio dažniausia struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Vidurio Sudano kalbos vartojamos daugiakalbystės sąlygomis (daug įtakos turėjo greta vartotos afrazijiečių kalbų šeimos kalbos). Gausesnės kalbos vartojamos kaip lingua franca, dažniausiai turi raštą lotyniškomis raidėmis. Daug Vidurio Sudano kalbų neturi rašto tradicijos, vartojamos tik buityje. Gausesnėmis kalbomis išversta Biblija, parengta žodynų, transliuojamos radijo laidos. Nuo 2011 Pietų Sudane daugelio Vidurio Sudano kalbų mokomasi pradinėse mokyklose.
85