Vidurio Vokietijos kalnai

Vdurio Vokietjos kalna (Deutsche Mittelgebirge), kalnuotoji sritis Vokietijos vidurinėje ir pietinėje dalyje, tarp Šiaurės Vokietijos žemumos (šiaurėje) ir Bavarijos plynaukštės bei Vokietijos Alpių (pietuose). Apima Reino Skalūninius kalnus, Harzą, Tiuringijos Mišką, Teutoburgo Mišką, Fichtelio kalnagūbrį, Frankonijos Mišką, Frankonijos Albą, Pfalco Mišką, Schwarzwaldą, Švabijos Albą, Bavarijos Mišką, Odenwaldą, Spessartą ir kitus kalnagūbrius bei kalnų masyvus (iš viso apie 50 % Vokietijos teritorijos). Vidurio Vokietijos kalnai susiformavo hercininės kalnodaros metu daugiausia iš nuosėdinių (smiltainių ir klinčių) uolienų ir kristalinių skalūnų; yra granitų, gneisų, kvarcitų. Vyraujantis aukštis 600–700 m, didžiausias – 1493 m (Feldbergo kalnas Schwarzwaldo masyve). Kalnų masyvus skiria gilūs upių (Reino, Moselio, Lahno, Weserio, Werros, Saalės, Maino, Neckaro, Dunojaus aukštupio ir kitų) slėniai. Karstas. Šlaitai apaugę daugiausia bukų, eglių, pušų, ąžuolų, kėnių miškais. Vidurio Vokietijos kalnų pietvakarinėje dalyje auginami vynmedžiai, vaismedžiai. Turizmas, žiemos sportas. Yra gamtos ir nacionalinių parkų, biosferos rezervatų.