vidurių šiltinė

vidurių šiltinę, sukelianti bakterija Salmonella typhi

viduri šitinė, ūminė infekcinė liga. Paplitusi Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Pasaulyje kasmet suserga apie 17 mln. žmonių, apie 600 tūkst. miršta. Lietuvoje kasmet nustatomi 1–2 infekcijos atvejai, tarp jų – įvežtiniai iš endeminių šalių.

Sukėlėjas – bakterija Salmonella typhi, gana atspari išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, telkinių vandenyje gali išgyventi 1–5 mėn., išmatose – iki 25 d., ant užterštos patalynės – iki 2 savaičių. Ilgai išlieka gyvybinga maisto produktuose, ypač piene, mėsoje, mišrainėje. Aukštesnėje kaip 18 °C temperatūroje gali daugintis, 70 °C temperatūroje žūsta per 30 minučių, virinant – per kelias minutes.

Infekcijos šaltinis

Infekcijos šaltinis – sergantys ligoniai (t. p. ir lengva ar besimptome ligos forma) arba sveiki bakterijų nešiotojai (jų išmatose, šlapime ar tulžyje bakterijų po persirgtos ligos randama po 1 metų). Inkubacinis laikotarpis 9–14 dienų (7–25 dienos). Į žmogaus organizmą sukėlėjų patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ar per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Imlumas infekcijai yra visuotinis (didesnė rizika užsikrėsti yra ŽIV infekuotiems ir turintiems mažą skrandžio rūgštingumą asmenims). Apie 10 % ligonių bakterijas gali skirti iki 3 mėnesių ir apie 2–5 % iš jų pasidaro ilgalaikiais bakterijų nešiotojais.

Ligos eiga

Vidurių šiltinė reiškiasi ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu pulsu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Liga prasideda iš lėto: netenkama apetito, didėja silpnumas, atsiranda vangumas, sutrinka miegas, ligoniui skauda galvą, jį pykina, gali sutrikti sąmonė. Kūno temperatūra vis didėja ir didžiausia būna 5–7 ligos dieną; t. p. būdingas banguojantis karščiavimas, kai aukštą temperatūrą keičia žemesnė ir atvirkščiai. Negydant tokia temperatūros kaita tęsiasi daug dienų. Retėja pulsas, sumažėja kraujospūdis. Virškinimo sutrikimų atsiranda maždaug po savaitės nuo ligos pradžios: skauda, pučia pilvą, viduriai dažn. užkietėja, rečiau – viduriuojama. Liežuvis sustorėja, jį dengia pilkšvai rudos apnašos, šonuose būna dantų įspaudų. Ligonis sausai kosi, jam skauda ryklę. 8–12 ligos dieną atsiranda negausus odos bėrimas, kuris po 3–4 dienų išnyksta. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, plaučiai, inkstai. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opų, dėl kurių kraujuojama arba prakiūra žarna (įvyksta perforacija).

Diagnostika ir gydymas

Liga nustatoma pagal mikrobiologinius (kraujo, vėliau – išmatų, šlapimo, pūlių) tyrimus, atlikus Vidalio agliutinacijos reakciją. Gydoma antibiotikais ne mažiau kaip 14 dienų. Specifinė vidurių šiltinės profilaktikos priemonė – vakcina, rekomenduojama tik didelės rizikos vietovėse gyvenantiems žmonėms.

-typhus abdominalis

1955