Viduržemio jūra

Viduržemio jūra (Italija)

Vidùržemio jra, Atlanto vandenyno vidaus jūra tarp Eurazijos ir Afrikos žemynų. Plotas 2,5 mln. km². Ilgis (nuo Gibraltaro sąsiaurio vakaruose iki Azijos rytuose) apie 3700 km, didžiausias plotis (tarp Europos ir Afrikos) apie 1800 kilometrų. Vidutinis gylis 1541 m, didžiausias – 5121 m (prie Peloponeso pusiasalio, Jonijos jūra). Vakaruose Gibraltaro sąsiauris jungia Viduržemio jūrą su Atlanto vandenynu, šiaurės rytuose Dardanelų ir Bosforo sąsiauriai – su Marmuro ir Juodąja jūromis, pietryčiuose Sueco kanalas – su Raudonąja jūra. Pusiasaliai ir salos dalija Viduržemio jūrą į mažesnes jūras: Ligūrijos jūrą, Tirėnų jūrą, Adrijos jūrą, Jonijos jūrą, Egėjo jūrą; kartais dar skiriama Alboranų (tarp Iberijos pusiasalio ir Afrikos šiaurės vakarinių krantų), Balearų (tarp Balearų salų ir Ispanijos krantų), Kretos (į šiaurę nuo Kretos salos), Kipro (tarp Kretos ir Kipro salų), Levanto (tarp Kipro salos ir Azijos krantų) jūros.

Viduržemio jūra

1

* Didžiosios Britanijos valda

Viduržemio jūra (Monakas)

Šiauriniai krantai (Europos) abraziniai, vingiuoti, daugiausia kalnuoti, pietiniai krantai (Afrikos) mažiau vingiuoti, žemesni (išskyrus pietvakarinę pakrantę), dažnai – lagūninio ir deltinio tipo. Adrijos jūrai būdingi dalmatiški krantai. Didžiausi pusiasaliai: Pirėnų pusiasalis, Apeninų pusiasalis, Balkanų, Mažosios Azijos. Didžiausios įlankos: Valensijos įlanka, Liono įlanka, Genujos įlanka, Taranto įlanka, Venecijos, Termos įlanka, Antalijos įlanka, İskenderuno įlanka, Sirto įlanka, Gabeso įlanka. Didžiausios salos: Sicilija (plotas 25 400 km²), Sardinija (23 800 km²), Kipras (9251 km²), Korsika (8680 km²), Kreta (8261 km²); salynai: Balearų salos, Liparų salos, Dalmatijos salos, Kikladų, Šiaurės Sporadų ir Pietų Sporadų, Jonijos salos. Salas ir žemynus skiria Bonifacio, Messinos, Tuniso, Otranto ir kiti sąsiauriai. Įteka Ebras, Rona, Po, Nilas.

Viduržemio jūros dugne – vandenyninio tipo Žemės pluta (storis iki 10 km). Nuosėdinės dangos storis 1–16 kilometrų. 78 % Viduržemio jūros dugno dengia biogeninės karbonatinės, 20 % – terigeninės, 2 % – vulkanogeninės, cheminės ir reliktinės nuosėdos. Daugiau kaip 4000 m gylyje klostosi terigeninis pelitinis dumblas, Tirėnų ir Egėjo jūrose – vulkaninė medžiaga. Ties didesnių upių žiotimis dugne formuojasi išnašų kūgiai. Viduržemio jūros dugno reljefas labai suskaidytas, ypač šiaurės vakarinėje dalyje, Jonijos ir Egėjo jūrose. Viduržemio jūros abisalę sudaro Alžyro-Provanso, Tirėnų, Centrinė, Adrijos, Jonijos, Levanto įdubos. Aplink Apeninų pusiasalį yra povandeninių vulkaninių kalnų. Povandeninis Afrikos-Tuniso slenkstis (ties Tuniso sąsiauriu) dalija Viduržemio jūrą į vakarinę ir rytinę dalis.

Viduržemio jūra (Cala Llombardso paplūdimys, Maljorka, Ispanija)

Viduržemio jūros pakrantė (Amalfi, Salerno įlanka, Italija)

Viduržemio jūros hidrologinis režimas priklauso nuo klimato ir vandens apytakos su Atlantu bei Viduržemio jūros baseino jūromis. Klimatas subtropinis mediteraninis. Vandens vidutinė temperatūra rugpjūtį 19–25 °C, vasarį – 8–17 °C. Viduržemio jūros druskingumas (38,7–39,2 ‰) didesnis nei Atlanto vandenyne, o vandens lygis žemesnis, todėl kompensacinė vandens prietaka per Gibraltaro sąsiaurį formuoja paviršinių srovių sistemą. Išilgai Afrikos šiaurinių krantų iš vakarų į rytus iki Libano teka Šiaurės Afrikos srovė. Alžyro-Provanso baseine ir Tirėnų jūroje formuojasi cikloniniai, o prie Libijos pakrantės – mažesni anticikloniniai sūkuriai. Viduržemio jūros rytuose susidaranti šiltesnio ir druskingesnio vandens masė juda į vakarus iki Tirėnų jūros, kur grimzta gylyn ir kaip priešsrovė per Gibraltaro sąsiaurį išteka į Atlantą. Sąsiauriuose teka potvynių srovės. Viduržemio jūroje vyrauja šiaurės vakarų krypčių vėjai, vietomis vietiniai (mistralis, bora, sirokas). Potvynių aukštis iki 1 m (Genujos įlankoje – iki 4 metrų).

Dėl klimato ir vandens cirkuliacijos savybių jūroje planktono nedaug (paviršiniuose vandenyse – 8–10 mg/m³, daugiau kaip 1000 m gylyje – 0,04–0,1 mg/m³), tačiau gausu šilumamėgių dumblių. Veisiasi apie 550 rūšių žuvys (70 iš jų endeminės): rykliai, tunai, ančiuviai, sardinės, skumbrės ir kitos. Gausu moliuskų (austrių, midijų, kalmarų, sepijų, aštuonkojų) ir vėžiagyvių (krabų), yra roplių (jūrinių vėžlių), žinduolių (delfinų, ruonių), Egėjo jūroje – pinčių ir koralų. Viduržemio jūra intensyviai laivuojama. Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, Graikijos, Turkijos pakrantėse daug kurortų.

2

2403

Viduržemio jūra (Graikija)