vidutinės juostos

vidutnės júostos, Šiaurės ir Pietų pusrutulių geografinės juostos, esančios tarp subtropinių ir subpoliarinių (Šiaurės pusrutulyje – subarktinės, Pietų pusrutulyje – subantarktinės) geografinių juostų. Užima apie 17 % Žemės paviršiaus. Būdingas vidutinių platumų klimatas; ryškūs metų laikai, intensyvi ciklonų veikla, permainingi orai, dideli klimato skirtumai tarp žemynų ir vandenynų, atmosferoje vyrauja vakarų krypties pernaša. Metinis spinduliuotės balansas 850–2100 MJ/m². Šiaurės vidutinė juosta užima apie 10 % Šiaurės pusrutulio ploto, vyrauja sausuma (55 %). Drėgnuose žemynų pakraščiuose yra vandenynų pakrančių pievų, spygliuočių, mišriųjų ir plačialapių miškų geografinės zonos. Mažiau drėgnose žemynų vidurinėse dalyse vyrauja spygliuočių miškai (drėgnesniuose regionuose daugiausia eglės ir kėniai, sausesniuose – maumedžiai), pietuose pereinantys į miškastepes ir stepes, sausiausiose žemynų vidurinėse dalyse – į pusdykumes ir dykumas. Žemynų šiaurinėse ir vidurinėse dalyse paplitęs daugiametis įšalas.

Klimato juostų žemėlapis (pagal Borisą Alisovą)

Pietų vidutinė juosta užima apie 7 % Pietų pusrutulio ploto, sausuma sudaro apie 10 % juostos ploto (Pietų Amerikos, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos salų pietinės dalys). Drėgnesnėse vakarinėse dalyse vyrauja mišrieji miškai, sausose rytinėse dalyse – stepės ir pusdykumės. Vidutinių juostų kalnuose ryškus vertikalusis augalijos zoniškumas: Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijos rytinėje dalyje kylant į viršų miškus keičia tundra ir alpinės pievos, sauso klimato srityse Azijos vidurinėje dalyje – aukštikalnių stepės bei aridinės ir subnivalinės dykumos. Vidutinių juostų miškų zonose vyrauja rudžemiai, jauražemiai, balkšvažemiai, išplautžemiai (daugiamečio įšalo srityse – ledžemiai ir šlynžemiai), miškastepių ir stepių zonose – juosvažemiai, juodžemiai, kaštonžemiai, pusdykumėse ir dykumose – smėlžemiai, kalciažemiai, druskožemiai, sūrožemiai.

1163