Vidžajanãgaras (Vijayanagar), vidurinių amžių valstybė Pietų Indijoje, gyvavusi 1336–17 a. pradžioje į pietus nuo Krišnos upės. Sostinė (ir vienas didžiausių miestų) Vidžajanagaras; iš čia ir valstybės pavadinimas.
Susikūrė per telugų, tamilų ir kitų vietos tautų kovas su Delio sultonatu. Žymiausi valdovai buvo Devaraja II (valdė 1422–46; pajungė visą Pietų Indiją, sėkmingai kariavo su Bahmanidų sultonatu, surengė karo žygių į Ceiloną, Birmą) ir Krišnadevaraja (valdė 1509–29; užkariavo Bahmanidų sultonato žemes tarp Krišnos ir Tungabhadros upių, 1510 padėjo portugalams užimti Goa).
1565 Vidžajanagaras pralaimėjo sultonatams, susikūrusiems vietoj Bahmanidų sultonato, ir pradėjo smukti; suiro į kelias smulkias valstybėles.