Vena (Wien), Austrijos sostinė. Sudaro savarankišką administracinį vienetą – federacinę žemę.
Vienos miesto centro panorama; priekyje – Coburgų rūmai. Šv. Stepono katedros bokšto aukštis – 136 metrai
Plotas 415 km2. 1,98 mln. gyventojų (2023); 1 110 km2 ploto aglomeracijoje (jai priklauso gretimi Klosterneuburgo, Badeno, Mödlingo ir kiti mažesni miestai) 2,32 mln. gyventojų (2023; 25,4 % Austrijos gyventojų).
Didesnėje aglomeracijoje (metropolinėje teritorijoje) – apie 2,8 mln. gyventojų; priklauso ir Wiener Neustadtas. Daugiau kaip 550 000 Vienos miesto gyventojų (2019) – užsieniečiai (daugiausia buvusios Jugoslavijos išeiviai, turkai, lenkai).
Viena įsikūrusi Austrijos šiaurės rytinėje dalyje, Vienos Baseine, Vienos Miško papėdėje, abipus Dunojaus. Mieste per Dunojų pastatyti 5 automobilių transporto ir 2 geležinkelio tiltai. Upių uostas (didžiausias vidaus vandenų transporto konteinerių terminalas Europoje). Vienos aglomeracijoje susikerta geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vakarų ir Vidurio Europą su Pietų Europa. Metropolitenas (nuo 1898; 6 linijos, jų ilgis 83 kilometrai). Vienos‑Schwechato tarptautinis oro uostas (Vienos aglomeracijos pietrytinėje dalyje; 27,04 mln. keleivių, 2018).
Vienoje yra daug tarptautinių organizacijų ir institucijų būstinių, tarp jų – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Atominės energijos agentūra, naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC, Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija, Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija. Pramonės svarbiausios šakos – metalo gaminių, transporto priemonių, mašinų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, maisto, siuvimo, odos, chemijos (buitinės chemijos, plastikų, gumos) ir naftos chemijos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų, keramikos (ir porceliano) pramonė.
Kasmetinės tarptautinės prekybos mugės ir parodos (Vienos tarptautiniame centre), iš jų viena žymiausių – daugiašakė Vienos pavasario mugė. Turizmas (17,6 mln. turistų, 2019).
Austrijos mokslų akademija. Vienos universitetas, Vienos technikos universitetas (įkurtas 1815), Vienos medicinos universitetas (1365–2004 – Vienos universiteto medicinos fakultetas), Vienos taikomosios dailės (įkurtas 1867), muzikos ir scenos meno (įkurtas 1867), veterinarinės medicinos, ūkio ir kiti universitetai, Vienos dailės akademija (įkurta 1692), Vienos diplomatijos akademija (įkurta 1754). Yra tarptautinių mokyklų (tarptautinė mokykla AMADEUS, Amerikos tarptautinė mokykla, Vienos tarptautinis universitetas, Vienos tarptautinė mokykla ir kitos).
Mokslo, inovacijų ir technologijų parkas Technopolis, daug mokslinio tyrimo institutų, aerodinaminių tyrimų tunelis (vienas didžiausių pasaulyje). Viena – tarptautinių mokslinių kongresų (apie 200 per metus) centras.
Viena
Didžiausios bibliotekos – Austrijos nacionalinė biblioteka ir Vienos universiteto; Austrijos valstybinis, Vienos žemės archyvai. Per 100 muziejų, tarp jų – Meno istorijos muziejus (įkurtas 1891), Imperijos lobynas (Hofburgo rūmuose), Albertina, Belvederio rūmų galerija, Gamtos istorijos, 20 amžiaus, S. Freudo, Vienos (priklauso miesto istorijos, laikrodžių, kompozitorių L. van Beethoveno, J. Haydno, J. Strausso, W. A. Mozarto, F. Schuberto muziejai), etnografijos, šiuolaikinio meno, taikomosios dailės, technikos, karo istorijos ir kiti muziejai.
Teatrai, tarp jų – Burgtheater (jo filialas – Akademietheater), Vienos valstybės opera, Volksoper Wien, Theater an der Wien, Volkstheater, Raimundtheater, Theater in der Josefstadt. Vienos filharmonijos orkestras, Vienos simfoninis orkestras. Kasmetiniai festivaliai – Vienos šventinės savaitės (gegužę–birželį, nuo 1927, po II pasaulinio karo nuo 1951), Vienos pavasario festivalis (nuo 1992); kiti muzikos festivaliai, konkursai, klasikinės muzikos koncertai, kino festivalis. Schönbrunno zoologijos sodas (seniausias pasaulyje, įkurtas 1752; kartu su rūmų ansambliu ir parkais įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1996), du botanikos sodai.
2271