vienetų sistema

venetų sistemà, tam tikros dydžių sistemos pagrindinių ir išvestinių vienetų kartu su jų daliniais ir kartotiniais vienetais, apibrėžtais pagal tam tikras taisykles, rinkinys. Pagrindiniai vienetai parenkami taip, kad būtų patogu jais naudotis. Išvestiniai vienetai gaunami iš pagrindinių sistemos vienetų pagal juos nustatančias matematines priklausomybes. Ilgą laiką matavimo vienetų sistemos nebuvo. Dažnai atskiros valstybės ar net miestai turėjo tarpusavyje nesusijusius savus matavimo vienetus. Tai trukdė palyginti matavimo rezultatus, neleido pasiekti matavimo vienovės. Pvz., 18 a. antroje pusėje Europoje buvo apie 100 įvairių pėdų, apie 50 įvairių mylių ir daugiau kaip 120 įvairių svarų, todėl siekta matavimo vienetus unifikuoti, sujungti į sistemą. 1795 Prancūzijoje įvesta metrinė vienetų sistema, 1872 sukurti sutartiniai dirbtiniai etalonai. 1875 buvo pagaminti matavimo vienetų svarbiausi etalonai ir 17 valstybių pasirašė Metro konvenciją. Viena matavimo vienetų sistema buvo metrinė mechaninių dydžių vienetų sistema (MKS; pagrindiniai vienetai – metras, kilogramas ir sekundė). Fizikoje ilgą laiką buvo naudojama CGS vienetų sistema. Kitos vienetų sistemos: MKSA (pagrindiniai vienetai – metras, kilogramas, sekundė ir amperas), MKSK (metras, kilogramas, sekundė ir kelvinas), MKGfS (metras, jėgos kilogramas ir sekundė), MTS (metras, tona ir sekundė). Įvairios vienetų sistemos buvo naudojamos skirtingose praktinės veiklos srityse; tai buvo nepatogu, todėl 1960 Generalinė svarsčių ir matų XI konferencija patvirtino tarptautinę vienetų sistemą SI. 1971 Generalinė svarsčių ir matų XIV konferencija priėmė pagrindinį septintą SI vienetą – medžiagos kiekio vienetą molį. Lietuvoje SI 1963 buvo pripažinta prioritetine, o 1981 – privaloma.