veno ãtvejo tyrmo metòdas, ãtvejo stùdija, monogrãfinis metòdas, vieno konkretaus socialinio reiškinio nuodugnus tyrimas.
Šis metodas taikomas tiriant bet kurį reiškinį sociologijoje, psichologijoje, politikos moksluose, teisėje, medicinoje, antropologijoje. Leidžia atlikti kokybinius tyrimus juos siejant arba nesiejant su tam tikra tyrimų tradicija. Vieno atvejo tyrimo metodą, kaip savarankišką tyrimo formą, nuo kitų skiria ne metodai, bet dėmesys individualiam, pavieniam atvejui. Atvejis gali būti asmuo, grupė, epizodas, procesas, bendruomenė, visuomenė arba bet koks kitas socialinio gyvenimo elementas. Renkami visi atvejui tinkami ir prieinami duomenys.
Sociologas Keithas Punchas (Australija) veikale Įvadas į socialinius tyrimus: kiekybiniai ir kokybiniai metodai (Introduction to Social Research: Quantitative and Qualitative Approaches 1998) teigė, kad vieno atvejo tyrimo metodas suteikia galimybę intensyviai analizuoti daugelį specifinių detalių, kurios taikant kitus metodus dažniausiai praleidžiamos. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai Joyce Gall, Meredith Gall ir Walteris Borgas 1996 išskyrė vieno atvejo tyrimo metodo bruožus: reiškinys tiriamas susitelkiant prie specifinio atvejo, jis tiriamas itin išsamiai ir natūralioje aplinkoje. Vieno atvejo tyrimo metodas kokybinių tyrimų kontekste apibūdinamas kaip išsamus reiškinio pavienių atvejų tyrimas natūralioje aplinkoje (žmonės stebimi jiems įprastoje aplinkoje bendraujant jų kalba) atsižvelgiant į tyrimo dalyvių požiūrį (išaiškinamas tiesiogiai stebint dalyvius arba kalbantis su jais). Atvejo išsamiam tyrimui būdinga tai, kad surenkama gana daug duomenų, išreikštų žodžiais, vaizdais, daiktais, kartais – skaičiais. Tokiam tyrimui reikia daugiau laiko, siekiant visapusiško pažinimo gali būti taikomi keli metodai.
Skiriamos vieno atvejo tyrimo metodo duomenų analizės trys rūšys: interpretacinė (siekiama paaiškinti reiškinį), struktūrinė (siekiama rasti pasikartojančius modelius), reflektyvioji (remiantis intuicija ir vaizduote siekiama aprašyti arba įvertinti reiškinį; tokia analizė subjektyvi, neturi standartinių procedūrų). Vieno atvejo tyrimo metodo duomenys analizuojami keliais etapais: išskiriamos temos, tai yra pasikartojantys būdingi bruožai, jie grupuojami į kategorijas, iš kategorijų sudaromi modeliai, tuomet tie modeliai aiškinami siekiant atsakyti į tyrimo klausimus arba patikrinti iškeltas hipotezes.
2271