Venos būrẽlis (Wiener Kreis), loginio pozityvizmo kūrėjų grupė. Vienos būrelio veikla prasidėjo 1924, kai M. Schlickas Vienos universitete suorganizavo filosofinių diskusijų būrelį. Svarbiausi Vienos būrelio nariai – matematikai, fizikai ir filosofai H. Feiglis, Ph. Frankas (1884–1966), H. Hahnas (1879–1934), V. Kraftas (1880–1975), R. von Misesas (1883–1953), O. Neurathas, F. Waismannas (1896–1959). 1926 metais Vienos būrelio nariu ir netrukus faktiškuoju lyderiu tapo R. Carnapas. Jo idėjos daugiausia lėmė Vienos būrelio nuostatas. Nuo 1926 metų nuosekliai buvo nagrinėjamas L. Wittgensteino Loginis filosofinis traktatas (Tractatus Logico-Philosophicus 1921). Daugiau įtakos L. Wittgensteino filosofija turėjo M. Schlicko pažiūroms, R. Carnapui buvo artimesnis B. Russello loginis atomizmas. 1929 metais O. Neurathas, H. Hahnas ir R. Carnapas Vienos būrelio vardu paskelbė manifestą Mokslinė pasaulio samprata: Vienos būrelis (Wissenschaftliche Weltauffassung: der Wiener Kreis). Jame keliami tikslai: remiantis moksliniu požiūriu į pasaulį pertvarkyti ekonominius ir socialinius santykius, reformuoti švietimą ir siekti žmonių lygybės; svarbiausias – sukurti vieningą mokslą (vientisą visų mokslų sistemą). Anot manifesto autorių, pasaulio mokslinę sampratą atitinka tik empiriniai teiginiai apie daiktus ir analitiniai loginiai bei matematiniai teiginiai. Moksliniam požiūriui į pasaulį skleisti 1928 metais Vienos būrelio nariai įkūrė E. Macho draugiją, kuri rengė mokslines konferencijas, leido žurnalą Erkenntniss (1930–38). Stiprėjant nacizmui Europoje Vienos būrelio veikla tapo neįmanoma, 1934 metais Austrijos valdžia nutraukė E. Macho draugijos veiklą. Mirus H. Hahnui ir M. Schlickui, 1936 metais į Jungtines Amerikos Valstijas išvykus R. Carnapui Vienos būrelio veikla nutrūko. Pradėję dirbti žymiausiose Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos mokslo įstaigose būrelio nariai skleidė loginio pozityvizmo idėjas angliškai kalbančiose šalyse.
1151