Venos istòrija. Senovėje Vienos vietoje buvo keltų gyvenvietė, nuo 1 a. – Romos įtvirtinta stovykla Vindobona. 166 sugriauta markomanų ir kvadų, 170 atstatyta, 217 gavo municipijo statusą. Nuo 11 a. svarbus prekybos, daugiausia Dunojumi, centras. Nuo apie 1135 priklausė Babenbergams, jiems apie 1156 perkėlus čia savo rezidenciją tapo Austrijos kunigaikštystės, nuo 1276 Habsburgų valstybės (iki 1806 ir Šventosios Romos imperijos) sostine.
Viena Georgo Brauno (1541–1622) ir Franzo Hogenbergo (1535–90) atlase Civitates Orbis Terrarum
1221 gavo miesto teises. Nuo 1469 vyskupijos, nuo 1722 arkivyskupijos centras. 1529 ir 1683 (Vienos mūšis) apsiausta Osmanų imperijos kariuomenės. Stiprėjant Habsburgų įtakai tapo tarptautinės politikos (1606, 1738, 1864, 1866 sutartys), nuo 18 a. antros pusės – kultūros ir meno, daugiausia muzikos, 19 a. – mokslo centru; Habsburgų rūmai turėjo įtakos Europos viešajam gyvenimui.
Per Napoleono karus 1805 ir 1809 Viena buvo užimta Prancūzijos kariuomenės, 1814–15 čia posėdžiavo Vienos kongresas. Per 1848–49 Tautų pavasarį 1848 03 Vienoje kilo sukilimas – juo prasidėjo Austrijos revoliucija. 1867–1918 Austrijos-Vengrijos, nuo 1918 Austrijos Respublikos sostinė. 1927 07 vyko darbininkų ginkluotos riaušės, 1934 02 – Šucbundo sukilimas, 1934 07 – nacių pučas.
1938 03, nacių Vokietijos kariuomenei įžengus į Austriją, A. Hitleris Vienoje paskelbė anšliusą. 1945 04 užimta SSRS kariuomenės. 1945 07–1955 05 padalyta į Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir SSRS okupacines zonas.
1955 05 Vienoje pasirašyta sutartis dėl nepriklausomos demokratinės Austrijos atkūrimo; 1955 10 okupacinė kariuomenė išvesta.
20 a. antroje pusėje vyko daug tarptautinių konferencijų ir derybų, pasirašyta svarbių sutarčių (1979 – strateginės ginkluotės apribojimo sutartis SALT II). Vienoje yra viena iš trijų Jungtinių Tautų oficialių būstinių, daugelio kitų tarptautinių organizacijų (OPEC, ESBO ir kitų) buveinė.
2271
-Vindobona; -Viena