Venos konveñcija dėl civlinės atsakomýbės už branduolnę žãlą, tarptautinės teisės dokumentas, nustatantis atsakomybę už žalą, padarytą branduolinio incidento, įvykusio naudojant taikius branduolinius įrenginius (išskyrus branduolinius reaktorius, įrengtus transporto priemonėse). Priimta 1963 Jungtinių Tautų Vienos konferencijoje. Įsigaliojo 1977 (Lietuvoje – 1992 pabaigoje), iš dalies pakeista 1997 priimtu protokolu (įsigaliojo 2003 10 04). Yra Atominės energijos agentūros vienas pagrindinių dokumentų. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą nustato absoliutinę (tai yra be kaltės) įrenginio operatoriaus atsakomybę. Nuo žalos atlyginimo operatoriai gali būti visiškai ar iš dalies atleisti, jei įrodo, kad žala atsirado dėl didelės stichinės nelaimės, ginkluoto konflikto, karo, pilietinio karo ar sukilimo, taip pat dėl nukentėjusios valstybės tyčios ar didelio neatsargumo. Iki 2014 pradžios ją buvo ratifikavusios ar kitaip prie jos prisijungusios 39 valstybės.
640