Venos konveñcija dėl ozòno slúoksnio apsaugõs, bendroji konvencija, kuria pirmiausia siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą keičiantis informacija apie žmogaus veiklos poveikį ozono sluoksniui. Ja nereikalaujama, kad šalys imtųsi konkrečių priemonių. Reikalavimai pateikiami vėlesniame Vienos konvencijos Montrealio protokole. Vienos konvencijoje dėl ozono sluoksnio apsaugos nustatomi principai, taikomi apsaugant ozono sluoksnį, nes jo plonėjimas kelia pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.
Dėl Konvencijos buvo susitarta 1985 03 22 Pasaulinės meteorologijos organizacijos ir Jungtinių Tautų iniciatyva Vienoje surengtoje konferencijoje. Įsigaliojo 1988 09 22. Lietuva prie šios konvencijos ir prie Montrealio protokolo prisijungė 1995.
Konvencijos valdomasis organas yra kas 3 m. vykstanti ją pasirašiusių valstybių atstovų (Šalių) konferencija.
Įsipareigojimai
Šalys imasi atitinkamų priemonių, suderintų su šios Konvencijos nuostatomis ir galiojančiais protokolais – saugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamų pasekmių, galinčių kilti dėl žmonijos veiklos, kuri turi arba gali turėti įtakos ozono sluoksniui. Šalys pagal savo galimybes bendradarbiauja atliekant sistemingus stebėjimus, tyrimus ir keičiasi informacija siekdamos geriau suprasti ir įvertinti žmonijos veiklos poveikį ozono sluoksniui ir ozono sluoksnio būklės kaitos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Jos imasi reikiamų teisinių ir administracinių priemonių ir bendradarbiauja derindamos projektus, kurių tikslas kontroliuoti, riboti, mažinti arba visiškai nutraukti tos šalies jurisdikcijos arba kontrolės sričiai priskiriamą žmonių veiklą, kurios žalingas arba potencialiai žalingas poveikis ozono sluoksnio būklei yra įrodomas.
Šalys bendrai kuria suderintas priemones, procedūras ir standartus šiai Konvencijai taikyti, priimdamos reikiamus protokolus ir sudarydamos priedus. Bendradarbiauja su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, turėdamos tikslą veiksmingai taikyti šią Konvenciją ir jos protokolus. Bendruosius įsipareigojimus Šalys vykdo remdamosi šiuolaikinio mokslo ir technikos žiniomis bei paskatomis.
Nuostatai
Šalys privalo: sudaryti sąlygas mokslinės ir techninės, socialinės ir ekonominės, komercinės ir teisinės informacijos, susijusios su šia Konvencija, mainams (II priede nurodyta išsamiau); bendradarbiauti, ypač atsižvelgdamos į ekonomiškai silpnų šalių reikmes, plėtodamos ir keisdamosi technologijomis sudarant galimybes partneriams įsigyti alternatyvių technologijų teikiant būtiną informaciją, reikiamą įrangą ir aparatūrą tyrimams vykdyti, rengiant mokslinius ir techninius darbuotojus; informuoti sprendimus priimančią instituciją (Šalių konferenciją) apie priemones, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos Konvenciją.
Šalių konferencija, kurioje atstovaujamos ir turi balsą visos pasirašiusios Šalys, stebi, kaip laikomasi įsipareigojimų, atlieka mokslinės informacijos apžvalgą, skatina atitinkamą suderintą politiką, strategiją ir priemones, sudaro tyrimų, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo, informacijos mainų ir technologijos bei žinių perdavimo programas, aptaria ir priima šios Konvencijos ir jos galimų protokolų pataisas, prireikus naudojasi kompetentingų tarptautinių institucijų, pvz., Pasaulinės meteorologijos organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos, parama, derybomis ar tarpininkaujant trečiajai šaliai stengiasi išspręsti ginčus dėl Konvencijos aiškinimo ar taikymo, vykdo veiklą padedant sekretoriatui. Praėjus Konvencijos galiojimo 4 metams, Šalis gali pareikšti ketinimą išstoti iš Konvencijos. Išstojimas įsigalioja po metų.
Europos Sąjunga įgyvendina Konvenciją ir jos Montrealio protokolą savo teisės aktais dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų; šie teisės aktai laikomi vienais griežčiausių ir pažangiausių pasaulyje. Europos Sąjungos ozono reglamente kai kuriais atvejais taikomi griežtesni reikalavimai už keliamus Montrealio protokole, pvz., Europos Sąjungos ozono reglamente nustatomi ryžtingesni mažinimo terminai, jo taikymo sritis apima daugiau medžiagų, esančių produktuose ir įrangoje. Europos Sąjungos fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamentu numatoma ryžtingiau mažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau nuo 2015 ir juo reguliuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos produktuose bei įrangoje, o ne tik esančios atskirai, kaip nurodoma Montrealio protokole.
I priedas
Jame aprašyti tyrimai ir stebėjimai, išdėstytos svarbiausios mokslinės problemos, išvardytos gamtinės ar antropogeninės cheminės medžiagos, galinčios turėti poveikio ozono sluoksnio cheminėms ir fizinėms savybėms.
II priedas
Išdėstyti informacijos mainų principai. Šalys keičiasi moksline, technine, socialine ir ekonomine, verslo, komercijos ir teisine informacija. Tačiau bendradarbiavimas, apie kurį kalbama šiame priede, turi nesikirsti su nacionaliniais įstatymais, nutarimais ir patentų praktika, nepažeisti komercinių paslapčių, t. p. konfidencialios ir užpatentuotos informacijos apsaugos.
Tyrimai ir stebėjimai
Ozono sluoksnio tyrimai ir moksliniai stebėjimai, kuriuose Šalys dalyvauja tiesiogiai ar per tarptautines institucijas, vykdomi šiose srityse: fiziniai ir cheminiai procesai; poveikis žmonių sveikatai ir kitokie biologiniai padariniai, ypač Saulės ultravioletinės spinduliuotės kaita; poveikis klimatui; medžiagos, darbai, procesai ir veiklos būdai, jų ilgalaikis poveikis; padariniai, kylantys dėl ozono sluoksnio kaitos; alternatyvios medžiagos ir technologijos; susiję socialiniai ir ekonominiai klausimai; nuodugniai aptariami fizikiniai ir cheminiai veiksniai bei konkrečios cheminės medžiagos. Vykdomi ozono sluoknio moksliniai tyrimai ir stebėjimai yra nurodyti prieduose.
Ozono sluoksnio apsaugos klausimai tapo aktualūs 20 a. 8 dešimtmetyje, kai paaiškėjo, kad žmogaus sukurti chlorfluorangliavandeniliai (CFC) naikina stratosferoje esančias ozono molekules. CFC yra stabilios molekulės, sudarytos iš anglies, fluoro ir chloro, jos buvo plačiai naudojamos šaldymo įrenginiuose.
Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos viena sėkmingiausių visų laikų tarptautinių sutarčių, kurią ratifikavo 197 valstybės (visos Jungtinių Tautų narės, Šventasis Sostas, Niujė ir Kuko salos), t. p. Europos Sąjunga. Įsigaliojus Konvencijai, ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimas visame pasaulyje tarptautiniais veiksmais buvo sumažintas 98 %.
1163