Venos mšis, Abiejų Tautų Respublikos, Austrijos ir jų sąjungininkų kariuomenių mūšis su Osmanų imperijos kariuomene per 1683–99 karą. Vyko 1683 09 12 prie Vienos. Gilyn į Europą besiveržiančios Osmanų kariuomenė (apie 115 000 žm., vadas didysis viziris Kara Mustafa) 1683 07 16 apgulė Vieną. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė (apie 27 000 žm.), vadovaujama Jono Sobieskio (jis dar 1683 04 sudarė sąjungą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Leopoldu I), 1683 09 04 prie Tullno, apie 40 km į šiaurės vakarus nuo Vienos, susitiko su Austrijos (apie 18 500 žm., vadas Lotaringijos kunigaikštis Karolis V Leopoldas) ir Vokietijos kunigaikščių (apie 29 000 žm.) kariuomene. Jono Sobieskio vadovaujamos jungtinės pajėgos priartėjo prie apgultos Vienos, užėmė palei Dunojų einantį kelią, miestą supančias kalvas ir 09 12 puolė Osmanų imperijos kariuomenę.
Po 12 valandų atkaklios kovos (turkai tuo pat metu bandė užimti ir Vieną) lemiamą smūgį sudavė paties Abiejų Tautų Respublikos valdovo vadovaujamos kavalerijos (apie 20 000 žm.) ataka – raiteliai pralaužė turkų eiles ir smogė Osmanų kariuomenės stovyklai; jiems į pagalbą atskubėjo apgultos Vienos įgula. Per Vienos mūšį žuvo apie 15 000 turkų (sąjungininkų – apie 3500), maždaug 5000 pateko į nelaisvę; Osmanų imperijos kariuomenė pasitraukė pietų ir rytų kryptimis. Koalicijos pergalė sustabdė Osmanų imperijos veržimąsi į Vidurio Europą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė į mūšį pavėlavo (veikiausiai sąmoningai, nes didysis etmonas K. P. J. Sapiega nesutarė su Jonu Sobieskiu, be to, karą su Osmanų imperija laikė ne Lietuvos reikalu).