vienuolis

vienuõlis, asmuo, pagal tam tikros religijos nuostatas praktikuojantis religinį asketizmą, siekiantis dvasinio tobulumo. Vienuoliška gyvensena praktikuojama budizme, džainizme, hinduizme, islame, lamaizme, katalikybėje, stačiatikybėje. Vienų religijų vienuoliai (pvz., hinduistų vienuoliai, krikščionių anachoretai) gyvena pavieniui, kitų (pvz., katalikų, stačiatikių, budistų) – bendruomeniškai. Katalikų vienuoliai yra pašvęstojo gyvenimo institutų (kongregacijų, ordinų) nariai, sudaro dvasinį luomą (dvasininkija), kiti yra pasauliečiai vienuoliai. Budistų, lamaistų visa dvasininkija yra vienuoliai, katalikų tik dalis vienuolių yra kunigai (priėmę kunigystės šventimus), stačiatikių visi aukštieji dvasininkai yra vienuoliai. Katalikų vienuolis po tam tikro bandomojo laikotarpio duoda įžadus, tampa tam tikros vienuolijos nariu, privalo laikytis jos konstitucijos ir regulos.