vienuolýno mokyklà, vienuolyno įkurta arba jo išlaikoma mokykla. Dažniausiai veikia prie vienuolyno.
Istorija
Vienuolynų mokyklas imta kurti 5 a. Airijoje, iš čia paplito žemyninėje Europoje. Jose pirmiausia ugdyti kandidatai į vienuolius, mokyta lotynų kalba. Be religinių disciplinų, mokyta ir pasaulietinių vadinamųjų laisvųjų menų: gramatikos, dialektikos, retorikos (lotyniškai trivium) ir geometrijos, aritmetikos, astronomijos bei muzikos (lotyniškai quadrivium). Mokyklose taikytos fizinės bausmės. Ankstyvaisiais viduramžiais vienuolynų mokyklos su katedrų ir parapijų mokyklomis buvo svarbi mokymo sistemos dalis. 12 a. ėmus steigti universitetus vienuolynų mokyklų vaidmuo sumažėjo. 13 a. vienuolijos pradėjo steigti kolegijas, pirmąją apie 1240 atidarė cistersai Paryžiuje. Prasidėjus reformacijai kolegijas ir universitetus steigė jėzuitai ir kitos vienuolijos. Po Tridento susirinkimo moterų vienuolijos pradėjo steigti mokyklas mergaitėms.
Šv. Kapo vienuolyno mokykla (įkurta 1670) Baden-Badene (Badeno-Viurtembergo žemė, Vokietija)
Po Vatikano II susirinkimo (1962–1965) sumažėjus vienuolių sparčiai mažėjo ir vienuolynų mokyklų, ypač Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (1965 Jungtinėse Amerikos Valstijose veikė 13 000 katalikų vienuolynų mokyklų, mokėsi 5,5 mln. mokinių ir studentų, 2010 – 7094 mokyklos, 2,1 mln. mokinių ir studentų).
Vienuolynų mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios žinios apie vienuolynų mokyklas (Vilniaus pranciškonų ir Kauno bernardinų) aptinkamos 15 a. šaltiniuose. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės slaviškose žemėse prie stačiatikų vienuolynų taip pat veikė nedidelės mokyklos (jose apie 10 mokinių mokyta tikybos, rašto, giedojimo). 16 amžiuje išplito jėzuitų, 18 a. pradžioje – pijorų kolegijos, jos rengė teologijos studijoms, mokyta lotynų kalba. Jėzuitų 1570 įkurta Vilniaus kolegija S. Batoro 1579 privilegija tapo Vilniaus universitetu. Mokslas jėzuitų mokyklose buvo nemokamas, veikė bursos ir konviktai (bendrabučiai) neturtingiems miestiečiams ir bajorams. Neatsiejama jėzuitų pedagoginės veiklos dalis buvo mokyklinis teatras (mokyklinis teatras Lietuvos teritorijoje). Kolegijos veikė prie visų pijorų vienuolynų, o jų rezidencijose – bent pradžios mokyklos. 1773 popiežiui panaikinus jėzuitų ordiną jo mokyklas perėmė Edukacinė komisija.
pradinės mokyklos prie Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai su gimnazijos vadovu tėvu jėzuitu Johannu Kippu (1932; © Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka)
Kretingos pranciškonų ordino gimnazijos bendrabučio miegamasis (1934; © Kretingos muziejus)
Vienuolynų mokyklos veikė ir prie misionierių, marijonų, bazilijonų, bernardinų, dominikonų, karmelitų ir kitų vienuolynų. 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Lietuvos bernardinų provincija išlaikė 23 mokyklas, iš jų – 5 vidurines. Iki 18 a. vidurio parapinėse mokyklose mokėsi tik berniukai, todėl kai kurios moterų vienuolijos steigė mokyklas‑pensionatus mergaitėms. Šaričių, marijavičių, karmeličių mokyklose nekilmingas mergaites mokyta skaityti, rašyti, rankdarbių; benediktinės, bernardinės, kotrynietės, vizitietės lavino bajoraites. 1837 Vilniaus gubernijoje moterų vienuolynų mokyklose mokėsi 450 mergaičių. Po 1831 ir 1863–1864 sukilimų caro valdžiai uždarius vienuolynus jų mokyklos likviduotos.
1921 Marijampolėje atidaryta marijonų gimnazija, 1924 Kaune – jėzuitų, 1930 – kazimieriečių, 1933 – širdiečių, 1932 Kretingoje – pranciškonų; dar buvo atidaryta 4 vidurinės ir 6 žemesniosios amatų mokyklos, 7 amatų kursai, 5 žemės ūkio mokyklos. 1923–1936 veikė Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos mokytojų seminarija Kaune, 1924–1935 – progimnazija Antalieptėje, 1921–1928 – vargdienių seserų progimnazija Marijampolėje, 1930–1936 – kapucinų progimnazija Plungėje, apie 1937 saleziečiai įsteigė progimnaziją Vytėnuose. 1939–1940 vienuolijų gimnazijose mokėsi 1381 vaikas (6,4 % visų gimnazijų moksleivių). Sovietų valdžiai okupavus Lietuvą vienuolynų mokyklos buvo uždarytos.
Antalieptės mokyklos, įsteigtos prie vienuolyno, mokiniai ir mokytojai (apie 1935; © Zarasų krašto muziejus)
1994 atkurta Kretingos pranciškonų gimnazija, 1995 – Vilniaus jėzuitų gimnazija, 2005 – Kauno jėzuitų gimnazija, 1997 – Marijampolės marijonų gimnazija.
L: O. Mastianica Pravėrus namų duris. Moterų švietimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vilnius 2012; Medieval monastic education New York 2000.
1235
vienuolynų mokykla; vienuolynų mokyklos