Vienýbės aikšt, aikštė Kaune. Viena pagrindinių Kauno atvirųjų viešųjų erdvių, suformuota 19 amžiuje. Užima apie 2 ha plotą. Iš rytų į vakarus aikštę kerta K. Donelaičio gatvė, iš pietų pusės aikštė remiasi į S. Daukanto gatvę, rytuose ribojasi su Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodeliu (organiška aikštės tąsa; pradėtas formuoti 1921, 1936 rekonstruotas).
Vienybės aikštės šiaurinė dalis (rekonstruota 2020, architektūrinė bendrovė 3Deluxe, architektas R. Giedraitis)
Rusijos imperijos metais Kauno miesto naujosios dalies išplanavimo projekte (1843, caro įsaku patvirtintas 1847) teritorija tarp senamiesčio ir dabartinio Parodos kalno suskaidyta taisyklingu gatvių tinklu, suplanuotos 3 aikštės. Dabartinė Vienybės aikštė iš pradžių aiškios paskirties ir pavadinimo neturėjo: kvadrato formos aikštė suformuota prie Kauno žandarų komandos kavalerijos maniežo ir miesto valdybai priklausančių kareivinių (1854, vėliau pastatytos arklidės, 19 a. pabaigoje prie maniežo pristatyta nedidelė cerkvė). Aikštę kirto Aikštės (dabar S. Daukanto) ir Provianto (dabar K. Donelaičio) gatvės ir dalijo ją į 4 dalis. 1862 aikštėje įkurta arklių turgavietė (buvo prekiaujama arkliais, pašaru ir malkomis), apie 1871 aikštę imta vadinti Naująja turgaviete (rus. Novobazarnaja). 1890 aikštės rytinėje pusėje pastatyta Kauno tvirtovės inžinierių valdybos viršininko rezidencija (dabar K. Donelaičio gatvė 58), 1900 šiaurinėje dalyje – Kauno miesto elektrinė (architektas E. E. Frykas). 1894 aikštėje pastatytas medinis cirko paviljonas (architektas N. Andrejevas). Aikštė rekonstruota 1914, vokiečių okupacijos laikotarpiu (1915–18) buvo vadinama Siemensplatz.
Kauno miesto elektrinė (1900, architektas E. E. Frykas; 1930 nuotrauka)
Vienybės aikštė (vaizdas į Karo muziejaus pastatą; 1930 nuotrauka)
1919 Kaunui tapus laikinąja sostine aikštė tapo reprezentatyviausia miesto aikšte, pervadinta į Vienybės aikštę. 1919 Kauno tvirtovės inžinierių valdybos viršininko rezidencijoje įsikūrė Švietimo ministerija, nuo 1921 – Ministrų Kabinetas. 1921 maniežo pastate pradėjo veikti Karo muziejus (rekonstravus cerkvės bokštą jis įgavo romantizuotos viduramžių pilies pavidalą, architektas V. Dubeneckis). 1925 panaikinta turgavietė, 1927 aikštė apželdinta (įrengti geometrinės formos gėlynai, pasodintos gyvatvorės, aptvertos žemos tvorelės). 1927 aikštės rytinėje dalyje pastatytas rangovo Leono Markovičiaus triaukštis gyvenamasis namas, 1930 šiaurinėje dalyje – J. Vailokaičio ir A. Vailokaitienės modernistinis daugiabutis (architektas A. Funkas), 1935 vakarinėje dalyje – Žemės banko rūmai (architektas K. Reisonas, inžinierius P. Markūnas). 1936 pastatytas naujas muziejų komplekso pastatas (jame, be Vytauto Didžiojo karo muziejaus, įsikūrė ir Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), jo bokšte įrengtas 35 varpų Kauno kariljonas (1937), nugriautas senasis Karo muziejaus pastatas, perplanuotas muziejaus sodelis.
L. Markovičiaus gyvenamasis namas (1927; 1930 nuotrauka)
Vienybės aikštė (vaizdas nuo Karo muziejaus; 20 a. 3–4 dešimtmečio nuotrauka)
1944 atsitraukdama Vokietijos kariuomenė susprogdino elektrinės pastatą, netrukus nugriautas sprogimo apgadintas J. ir A. Vailokaičių daugiabutis. 1950 aikštė sutvarkyta pagal inžinieriaus V. Adomavičiaus projektą. Sovietmečiu (1944–90) aikštė vadinta Juliaus Janonio vardu. 1951 Žemės banko rūmuose įsikūrė Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) centriniai rūmai. 1960 pradėtas aikštės pertvarkymas (projektas 1958, architektai V. Stauskas, Stasys Bartusevičius; LSSR valstybinė premija 1976): aikštė įgavo stačiakampio pavidalą (kraštinių santykis 3:5), aplink aikštę suformuotas modernistinis administracinių pastatų ansamblis (Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai, 1966, architektai A. A. Sprindys, V. Stauskas, Politinio švietimo namai, 1974, architektas B. Zabulionis, Miestų statybos projektavimo instituto rūmai, 1975, architektas A. A. Sprindys), panaikinta S. Daukanto gatvės atkarpa tarp aikštės ir V. Putvinskio (tuomet – S. Nėries) gatvės.
1970 04 17 aikštėje pastatytas V. Lenino paminklas (skulptorius N. Petrulis, architektas K. Šešelgis), vėliau – dekoratyvinės granito stelos (kiekvienos ilgis – 3,4 m, aukštis – 2,3 m; po 2020 rekonstrukcijos jų aikštėje neliko) Darbas (skulptorius J. Kėdainis), Taika (skulptorius R. Antinis vyresnysis), Revoliucija (skulptorius Kazys Švažas). 1975 baigta tvarkyti aikštė (projektas 1968, architektai K. Šešelgis, B. Zabulionis ir kiti) išklota plytelėmis, iš naujo apsodinta medžiais, krūmais.
Vienybės aikštė (stelos iš kairės – Revoliucija, Taika, Darbas; 1972 nuotrauka)
Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai (1966, architektai A. A. Sprindys, V. Stauskas, rekonstruoti 2019; 1967 nuotrauka)
Vienybės aikštės pietinė dalis – Studentų skveras (rekonstruota 2022, architektūrinė bendrovė Giedraitis & architektai)
1990 08 06 demontuotas V. Lenino paminklas (pirmasis toks nugriautas paminklas SSRS). Buvusiuose Politinio švietimo namų ir Ministrų Kabineto pastatuose įsikūrė Vytauto Didžiojo universitetas. Projektavimo institutų rūmai (Miestų statybos – 2004, architektai J. Audėjaitis, Rimantas Giedraitis, Pramoninės statybos – 2019) rekonstruoti ir pertvarkyti į verslo centrus. 1992 ir 2008 surengtų aikštės rekonstravimo projektų konkursų siūlymai nebuvo įgyvendinti. 2013 pietinė aikštės dalis pavadinta Studentų skveru. 2020 rekonstruota (architektūrinė bendrovė 3Deluxe, architektas R. Giedraitis) šiaurinė dalis: paklota nauja danga, suformuoti plastiški balto betono liejiniai, pasodinti želdiniai (projektą parengė biologė dendrologė Danguolė Liagienė), įrengtas fontanas, dirbtinis upelis, suoliukai, apšvietimas, sutvarkytos aikštės prieigos, pastatytas verslo centras, įrengta požeminė stovėjimo aikštelė; neliko dekoratyvinių stelų. 2022 rekonstruota pietinė aikštės dalis (architektūrinė bendrovė Giedraitis & architektai).
stela Taika (granitas, 1970, skulptorius R. Antinis vyresnysis; aikštėje buvo iki 2020 rekonstrukcijos) Vienybės aikštėje
Vienybės aikštė (tolumoje – Kristaus Prisikėlimo bazilika, projektas 1932, architektas K. Reisonas, baigta 2004, sovietų okupacijos metais joje veikė radijo gamykla; 1961 nuotrauka)
3294