Vienybės frontas
Vienýbės fròntas (vokiečių k. Einheitsfront), Mažosios Lietuvos vokiečių partijų blokas. Veikė 1925–26 Klaipėdos krašte. Sudarytas 1925 06 11 Lietuvos Ministrų kabinetui nutarus (ir krašto gubernatoriui J. Budriui paskelbus) Klaipėdos krašto gyventojams spalio 19 surengti rinkimus į krašto I seimelį (Klaipėdos krašto seimelis buvo aukščiausios valdžios institucija krašte). Rinkiminę kampaniją finansavo Vokietijos revanšistinės organizacijos, įvairūs fondai. Į bloką susivienijo Klaipėdos krašto žemės ūkio partija (vokiečių k. Memelländische Landwirtschaftspartei), Klaipėdos krašto tautos partija (vokiškai Memelländische Volkspartei) ir socialdemokratai; jį rėmė Kultūrbundo organizacijos, daug krašto valdininkų, smuklininkų, krautuvininkų, net policija.
Agitatoriams buvo nurodyta susirinkimuose ir mitinguose nekalbėti apie Klaipėdos krašto vokiškas partijas, o suvienyti neva klaipėdiškių tautą į vieną frontą. Kelti demagoginiai šūkiai: Dvi tautybės, bet viena kultūrinė bendruomenė, Dvi giminės, bet viena valia (esą privalu saugoti memelenderių kultūrą, t. y. klaipėdiškių kultūrą, nuo lietuvių kiršintojų). Sėkmingu krašto vokietininkų agitacijos metodu tapo žemaičių niekinimas: pas Klaipėdos krašto ūkininkus tarnaujantys bežemiai ir mažažemiai esą beraščiai ir mažaraščiai, jei krašto lietuviai (lietuvininkai) nori būti tokiais, tebalsuoja už lietuvių sąrašą, už Lietuvos valstybę.
Grasinimais, provokacijomis ir pažadais Vienybės frontas rinkimus į Klaipėdos krašto seimelį laimėjo: Ūkio partija gavo 38,1% balsų ir 11 vietų, Tautos partija – atitinkamai 37% ir 11, socialdemokratai – 16,1% ir 5; iš viso blokas gavo 27 mandatus. Lietuvių partijos tegavo 6,1% balsų ir turėjo tik 2 atstovus seimelyje.
Nuo 1935 rinkimams į Klaipėdos krašto seimelį vokiečių partijos sudarydavo Vienybės sąrašą (vokiškai Einheitsliste) ir t. p. laimėdavo rinkimus. Vienybės fronto antilietuviška ir revanšistinė veikla trukdė Lietuvos Respublikos vyriausybės politikai Klaipėdos krašte, jo politinei, ekonominei ir kultūrinei integracijai į Lietuvos valstybę.
415