viešàsis administrãvimas, įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymus bei norminius administracinius aktus, priimant norminius administracinius aktus, prižiūrint teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą, teikiant administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą.
Administravimo subjektai ir principai
Viešojo administravimo sistemą paprastai sudaro valstybiniai administravimo subjektai (vykdomosios valdžios institucijos, įstatymų leidžiamajai institucijai atskaitingos institucijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, asociacijos ir kitos organizacjos, atliekančios viešąjį administravimą), regioniniai (regionų plėtros tarybos) ir savivaldybių (savivaldybių tarybos, merai, administracijos, seniūnijos, kitos savivaldybių įstaigos, viešosios įstaigos, įmonės, fiziniai asmenys, atliekantys viešąjį administravimą).
Viešasis administravimas grindžiamas atsakomybės už priimtus sprendimus, draudimo pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties, efektyvumo, įstatymų viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, proporcingumo, skaidrumo, vieno langelio (asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į jį pateikiamas vienoje darbo vietoje), subsidiarumo principais.
Viešojo administravimo smprata
Viešuoju administravimu politikos moksluose laikytina viskas, kas būdinga biurokratijai (viešosios politikos formavimas, viešojo intereso gynimo pagrindinis instrumentas, veikla, kurią geriausiai galima atlikti kolektyviai, o ne individualiai), teisės moksluose viešuoju administravimu laikomos taisyklės, nustatančios viešojo administravimo subjektų veiklą ir jos principus, vadybos moksluose – tai, ką įgaliota atlikti vykdomoji valdžia.
Viešasis administravimas Lietuvoje
Lietuvoje viešąjį administravimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (1999, nauja redakcija 2020).
3246