viešàsis pirkmas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurį rinkos ekonomikos šalyse vykdo valstybės ir savivaldybių valdymo institucijos, įstaigos ir organizacijos bei kiti subjektai viešiesiems interesams tenkinti.
Viešųjų pirkimų mastas per metus sudaro 10–20 % šalies BVP, jų tvarka ir procedūros griežtai reglamentuojami įstatymų siekiant garantuoti viešojo sektoriaus ekonominės veiklos skaidrumą, racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas, sudaryti lygias konkurencijos sąlygas visiems juose dalyvaujantiems subjektams (prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams ir darbų vykdytojams) ir pasirinkti geriausią pasiūlymą.
Viešųjų pirkimų organizavimas Lietuvoje
Lietuvoje viešuosius pirkimus reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (1996, nauja redakcija 2017), pagal kurį viešuosius pirkimus organizuoja perkančioji organizacija – valstybės ar savivaldybės valdymo institucija, viešasis ar privatus juridinis asmuo ar šių asmenų asociacija, kuri yra daugiau kaip 50 % finansuojama valstybės ar savivaldybės lėšomis arba valdoma valstybės ar savivaldybės institucijų ir kurios visa ar dalis veiklos skirta viešiesiems interesams tenkinti. Perkančioji organizacija rengia, tvirtina ir skelbia einamaisiais biudžetiniais metais numatytų viešųjų pirkimų planus kiekvienam viešajam pirkimui nurodydama pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį, pirkimo pradžią ir būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę, techninių specifikacijų projektus ir kita.
Viešųjų pirkimų būdai
Viešųjų pirkimų vykdymo pagrindiniai būdai – atviras konkursas (dalyvių skaičius neribojamas) ir ribotas konkursas (perkančioji organizacija iš paraiškas pateikusiųjų atrenka tuos, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus). Vykdant viešąjį pirkimą konkurso būdu dėl pateiktų pasiūlymų nesiderama, jie vertinami kaip galutiniai.
Kiti viešųjų pirkimų būdai – konkurencinis dialogas (vykdomas, kai neįmanoma objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, atitinkančių perkančiosios organizacijos poreikius ar tikslus, jo teisinio statuso ar finansinės sandaros; perkančioji organizacija su kiekvienu paraišką pateikusiu tiekėju veda dialogą, pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus), derybos (viešai skelbiamos, kai kviečiamųjų derėtis yra ne mažiau kaip 3; perkančioji organizacija pati renkasi tiekėjus ir kviečia juos derėtis).
Kitos viešųjų pirkimų sąlygos
Kai perkamų prekių ar paslaugų vertė (be pridėtinės vertės mokesčio) yra mažesnė kaip 58 000 eurų, o darbų – mažesnė kaip 145 000 eurų, viešasis pirkimas vykdomas supaprastinta tvarka. Perkančioji organizacija gali nustatyti sąlygą, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik socialinės įmonės. Pasiūlymai vertinami ir viešojo pirkimo sutartis sudaroma remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (pagal kokybės, kainos, techninių privalumų, eksploatavimo išlaidų, pristatymo laiko, ekologinių, estetinių, funkcinių ir kitų charakteristikų visumą) ar mažiausios kainos kriterijais.
Lietuvos viešųjų pirkimų organizacijos
Viešųjų pirkimų valstybinę politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba (įkurta 1996, būstinė Vilniuje). Nuo 2014 pradžios viešojo sektoriaus centralizuoti viešieji pirkimai vykdomi per Vilniuje veikiančią Centrinę perkančiąją organizaciją.
Statistika
2018 bendroji viešųjų pirkimų vertė šalyje sudarė 5,3 mlrd. eurų. 2022 įvyko apie 10 000 viešųjų pirkimų procedūrų, jų vertė 8,3 mlrd. eurų. 2023 įvyko apie 9700 viešųjų pirkimų procedūrų, jas vykdant išleista 8,8 mlrd. eurų.
2708
-viešieji pirkimai; -Centrinė perkančioji organizacija; -Viešųjų pirkimų tarnyba