viešasis transportas

viešàsis transpòrtas, įvairių rūšių keleivinis transportas, kurio paslaugomis gali naudotis visi norintieji ir kuris veža keleivius reguliariai pagal tvarkaraščius ir tais pačiais maršrutais. Skiriama miesto viešasis transportas (miesto transportas), kurio svarbiausios priemonės – autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas, maršrutiniai taksi (mikroautobusai), funikulieriai, ir priemiestinio, tarpmiestinio bei tolimojo susisiekimo viešasis transportas, kurio struktūroje vyrauja geležinkelių, oro, autobusų, mikroautobusų ir vandens transportas. Viešasis transportas per trumpą laiką perveža daug žmonių, mažina spūstis keliuose, aplinkos teršimą, patiria gerokai mažiau avarijų (taip pat ir dėl to, kad viešojo transporto priemones vairuoja profesionalūs vairuotojai). Viešasis transportas itin svarbus tankiai gyvenamuose miestuose, kuriuose jo maršrutai organizuojami taip, kad aptarnautų visus svarbiausius šių miestų rajonus, įmones, įstaigas ir kad keleiviams būtų patogu persėsti iš vienų viešojo transporto maršrutų į kitus. Viešojo transporto infrastruktūra (pavyzdžiui, tramvajų, metropoliteno bėgiais) dažnai negali naudotis kitų rūšių transportas. Viešasis transportas dažniausiai priklauso valstybei ir savivaldybėms. Kai viešojo transporto paslaugas teikia privačios įmonės, valstybės ir savivaldybių institucijos griežtai reguliuoja jų veiklą, pirmiausia paslaugų kokybę, maršrutus ir kainas (transporto tarifus). Už viešojo transporto paslaugas dažniausiai mokama perkant vienkartinius ar daugkartinius (pavyzdžiui, parai, mėnesiui, metams) bilietus, kai kurioms keleivių kategorijoms (vaikams, studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kitiems) suteikiama teisė naudotis lengvatiniais viešojo transporto tarifais ar važiuoti nemokamai. Nuo 20 a. pabaigos–21 a. pradžios kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Taline, Monse, Castres’e, Gibraltare, viešojo transporto paslaugos nemokamos.