viešeji darba, laikino pobūdžio visuomenei naudingi darbai, teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atliekami įmonėse, įstaigose, organizacijose ir kitose organizacinėse institucijose. Teikia socialinę naudą vietos bendruomenei, padeda palaikyti ir plėtoti jos socialinę infrastruktūrą (pvz., socialines paslaugas, sveikatos apsaugą, kultūrą, švietimą, turizmą), t. p. suteikia galimybę ekonominių sunkumų patiriančiai įmonei išsaugoti darbo vietas, tokių įmonių darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims – užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų. Organizuoja valstybinės darbo užimtumo tarnybos (Lietuvoje – teritorinės darbo biržos su savivaldybėmis ir darbdaviais). Dirbantiems viešuosius darbus asmenims keliami kvalifikaciniai reikalavimai, būtini šiems darbams atlikti, už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį (Lietuvoje 2017 buvo 2,32 eurai). Bedarbiai, kiti asmenys gali būti pasiųsti dirbti viešųjų darbų tik jiems sutikus. Viešieji darbai daugiausia paplito 19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Skandinavijos šalyse.
Lietuvoje 1919–40 viešuosius darbus organizavo savivaldybės valstybės biudžeto lėšomis. Nuo 1926 dirbti viešuosius darbus galėjo darbo biržoje užsiregistravusieji (dirbti ne daugiau kaip 5 dienas per savaitę), nuo 1927 – bedarbiai, išgyvenę savivaldybėje ne mažiau kaip 1 metus (turintys 3 ir daugiau išlaikytinių galėjo dirbti iki 5 dienų, 2 šeimos narius – iki 4 dienų, viengungiai – iki 3 dienų per savaitę). 1934–40 veikė viešųjų darbų fondas, jo lėšas sudarė įmonių savininkų įmokos, valstybės ir savivaldybės dotacijos.
Pagal Užimtumo rėmimo įstatymą (2006, nauja redakcija 2009) viešųjų darbų pobūdį tam tikroje teritorijoje (mieste, rajone) nustato savivaldybės atsižvelgdamos į padėtį vietos darbo rinkoje ir bedarbių bei kitų nustatyta tvarka užsiregistravusių darbo biržoje asmenų socialinę kvalifikacinę sudėtį. Viešieji darbai finansuojami iš Užimtumo fondo, valstybės, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų, darbdavių lėšų. Viešieji darbai suteikiami teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiems bedarbiams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams per jų atostogas, ne visą darbo laiką ekonominių sunkumų patiriančioje įmonėje dirbantiems darbuotojams. Su teritorinės darbo biržos atsiųstu atlikti viešuosius darbus asmeniu darbdavys sudaro darbo sutartį (viešųjų darbų bendra trukmė iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį), darbdaviui mokama subsidija tokio asmens darbo užmokesčiui.
640