Viešint kalvãgūbris, lanko formos ledyno pakraščio moreninių darinių kalvagūbris tarp Nevėžio žemumos ir Vakarų Aukštaičių plynaukštės. Ištįsęs lanku iš pietų į šiaurę, šiaurės rytus ir pietryčius nuo Andrioniškio (per Viešintas, Šimonis ir Svėdasus) iki Užpalių. Ilgis apie 60 km, plotis 2–3 kilometrai. Vyraujantis absoliutusis aukštis 110–120 m, didžiausias – 155 m (ties Drobčiūnais); santykinis – 10–20 m, didžiausias apie 30 metrų. Viešintų kalvagūbris susidarė paskutinio ledynmečio metu didelės Nevėžio ledyno plaštakos pakraštyje. Suklotas iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Vyrauja išplautžemiai ir balkšvažemiai, dubumose – durpžemiai. Viešintų kalvagūbris yra Nevėžio, Šventosios ir Mūšos takoskyra. Vyrauja sukultūrintas agrarinis kraštovaizdis.
2341