viešoji teisė

viešóji téisė, visuma teisės normų, reguliuojančių valstybės, savivaldos, jų institucijų santykius su asmenimis, visuomeninėmis organizacijomis, kitomis valstybės ar savivaldos institucijomis. Vyrauja kontinentinės teisės tradicijos šalyse. Būdinga reguliavimas imperatyviosiomis normomis, nustatančiomis konkretų santykių dalyvių elgesį. Viešųjų santykių dalyvių teisinė padėtis nėra lygi, nes viena šalis dažniausiai būna valstybė ar jos institucija (pareigūnas), turinti įsakymo galią. Viešajai teisei priklauso administracinė, finansinė, baudžiamoji, bausmių vykdymo, tarptautinė viešoji, proceso teisės šakos. Nemažai viešosios teisės institutų yra racionalaus gamtos išteklių naudojimo, gamtos, žemės, miškų, vandens, atmosferos apsaugos teisės srityse. Dėl globalizacijos procesų ir tarptautinio bendradarbiavimo viešosios teisės reikšmė didėja. Teisės sistemos srities skirstymas į viešąją teisę ir privatinę teisę atsirado senovės Romoje.