viešóji tvarkà, teisės ir socialinių normų nustatyta ir valstybės saugoma visuomeninių santykių tam tikra sistema. Pagrįsta etikos, doros, pagarbos vieni kitiems principais. Pagal viešosios tvarkos taisykles reguliuojama visuomeninė politinė sistema, nuosavybės formos, valstybinių ir kitų organizacijų, gyventojų veiklos ir poilsio sąlygos, jų teisių ir teisėtų interesų realizavimo galimybės, visuomeniniai santykiai viešosiose vietose (ir neviešosiose vietose, kai jie savo pobūdžiu susiję su žmonių gyvybe, sveikata, garbe, orumu ir kitomis teisėmis, viešąja rimtimi). Viešosios tvarkos laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, saugumui. Teisės normos reguliuoja žmonių elgseną viešosiose vietose, nustato jų teises ir pareigas, apibrėžia draudžiamus veiksmus ir poelgius, o už jų padarymą numato atitinkamų poveikio priemonių taikymą. Viešosios tvarkos apsaugą tam tikromis formomis vykdo dauguma valstybės institucijų bei organizacijų ir visuomenė (bendruomenės). Viešosios tvarkos apsaugos pagrindines funkcijas atlieka už šią sritį atsakingos teisėtvarkos institucijos: siekdamos garantuoti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą prižiūri, kaip asmenys laikosi nustatytų elgesio viešosiose vietose taisyklių, užkerta kelią asmenų netinkamam elgesiui viešojoje vietoje, vykdo ypatingų viešosios tvarkos apsaugos situacijų kontrolę, rūpinasi transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo saugumu gatvėse, keliuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose, teikia pagalbą nukentėjusiesiems nuo teisėtvarkos pažeidimų ir nelaimingų atsitikimų, atskleidžia ir tiria nusikaltimus, tvarko nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų statistiką. Viešosios tvarkos apsaugos įgyvendinimo turinys ir forma kinta atsižvelgiant į visuomenės (bendruomenės) kaitą ir poreikius. Viešąją tvarką pažeidę asmenys traukiami administracinėn, drausminėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
LIETUVOJE viešosios tvarkos apsaugos funkcijas vykdo Vidaus reikalų ministerijos ir kitų įgaliotų valstybės institucijų padaliniai, policija, policijos rėmėjai, savivaldybių institucijos, prie viešosios tvarkos prisideda visuomeninės organizacijos ir gyventojai. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) viešosios tvarkos pažeidimais laikoma viešosios rimties trikdymas, azartiniai lošimai ir būrimas viešosiose vietose, lindynių laikymas, vertimasis prostitucija, alkoholinių gėrimų gėrimas ar buvimas girtam viešosiose vietose, neteisėtas šaudymas iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietovėse ir tam neskirtose vietose, pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas, Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo tvarkos nesilaikymas, informacinių ženklų ties vandens telkiniais arba ties perėjomis ledu sugadinimas arba sunaikinimas, melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis ir kita. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė. Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai (riaušės, viešosios tvarkos pažeidimas, melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę). Už šių nusikaltimų padarymą atsako asmenys nuo 16 metų.
640