Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis

Viẽšpaties Apreiškmo Švč. Mergẽlei Marjai bažnýčios ir bernardnų vienuolýno ansámblis yra Kretingoje. 17–20 a. architektūros ansamblį sudaro bažnyčia, mūrine tvora apjuostas šventorius su Kalvarijų koplytėlėmis ir vienuolyno pastatai. Bažnyčioje yra fundatoriaus J. K. Chodkevičiaus šeimos mauzoliejus (palaidojimai išliko kriptoje po didžiuoju altoriumi). Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių observantų (bernardinų) konventas – seniausias vienuolynas Vakarų Lietuvoje.

Bažnyčia

Bažnyčia statyta 1610–17, 1619 07 07 ją pašventino vyskupas S. Kiška. Iš pradžių buvo vienanavė, su siauresne presbiterija, užbaigta pusapvale apside, perdengta skliautais. 1672, manoma, pagrindiniame fasade primūrytas bokštas. Bažnyčios architektūroje, ypač jos eksterjere, žymu gotikos stilius (raudonų plytų mūras, aukšti smailiaarkiai langai, sienas remiantys kontraforsai), tačiau jos vidaus įrangoje bei puošyboje raiškiai atsiskleidė 17 a. pradžioje paplitusios Šiaurės kraštams būdingos manierizmo formos – išliko drožiniais puoštos ddžiosios ir zakristijos durys, 12 apaštalų skulptūromis puošta medinė sakykla (išliko dalis originalių skulptūrų), už didžiojo altoriaus stovėjusios gausiai raižiniais ir tapyba puoštos stalės (daug kartų permontuotos, praradusios kai kurias puošybos detales). Manieristiniai vargonai (1619–20) sudegė per 1941 gaisrą. 17–18 a. susiformavo medinių bažnyčios altorių ansamblis (ne kartą atnaujintas ir pertvarkytas, iš dalies išliko iki mūsų dienų).

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios didysis altorius (17–18 a., vėliau pertvarkytas)

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios stalės (17 a. pradžia, vėliau restauruotos)

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios sakykla (17 a. pradžia)

1908 bažnyčia (konsekruota 1908 07 22) išplėsta ir rekonstruota (architektas Słavomiras Odrzywolskis, 1846–1933) į trinavę neogotikinę kryžiaus plano baziliką: pristatyta kairioji nava ir transepto kairioji dalis, prie bažnyčios prišlietas prieangį ir zakristiją jungęs koridorius tapo dešiniąja nava, senoji zakristija – dešiniąja transepto dalimi; didysis altorius atitrauktas į presbiterijos gilumą, perstatytas bokšto viršutinis tarpsnis. 1908–12 ir 1937 pertvarkyti ir atnaujinti bažnyčios altoriai, pastatyta naujų.

1939 bažnyčios bokšte pakabintas Paryžiuje išlietas varpas. 1941 06 26 ansamblį nuniokojo gaisras. 1942 presbiterijos vakarinėje dalyje pristatyta koplyčia, po 2005 atnaujinimo pavadinta Kankinių koplyčia (čia pastatytos senosios stalės, restauruotos 1995–2005, restauratorius Alfonsas Šaulys). 1982 perstatytas bažnyčios bokštas. 2009 atnaujinta bažnyčios presbiterija, pradėti altorių restauravimo darbai.

Iš šiaurės, rytų ir pietų bažnyčią supa mūrinė šventoriaus tvora. 18 a. pirmoje pusėje įrengta Kalvarijos: šventoriaus tvoroje yra 12 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (restauruotos 2002), šventoriaus centre stovi mūrinė koplyčia (apie 1732, vėliau atnaujinta).

Vienuolynas

Vienuolyno ansamblį fundatoriaus Žemaičių seniūno J. K. Chodkevičiaus pavedimu statė mūrininkas Tomas Kasparas su kitais. Iki 1610 pastatyti pagrindiniai dviaukščiai gyvenamieji konvento namai, prie jų pietrytinėje pusėje prišlieta bažnyčia.

Vienuolyno pastatas tinkuoto mūro, dviejų aukštų, su rūsiais. Trys korpusai išdėstyti aplink vidinį kiemelį, kurį pirmame aukšte supo galerija. Patalpų išdėstymas būdingas bernardinų vienuolynams – pirmajame aukšte buvo vasaros ir žiemos refektorijai, gvardijono celė, virtuvė ir pagalbinės patalpos, antrajame aukšte – 29 celės su kamaromis ir biblioteka.

17–18 a. vienuolyno pastatai išplėsti ir atnaujinti: dauguma patalpų perdengta skliautais, atvira pirmojo aukšto vienuolyno galerija užmūryta, palei rytinę bažnyčios sieną suformuotas koridorius (juo nuo bažnyčios prieangio buvo patenkama į zakristiją), greta pagrindinių vienuolyno korpusų pastatyti pagalbiniai ir ūkiniai statiniai, užveistas sodas. Vienuolyno ansamblį supa mūrinė tvora (17 a.–19 a. pradžia).

17–18 a. bažnyčią ir vienuolyną apiplėšė švedų kariuomenė. 1949 03 05 vienuolynas buvo uždarytas, 1990–91 grąžintas veiklą atnaujinusiai vienuolijai. 1971–77 ir 1999 buvo restauruoti vienuolyno pastatai.

L: T. Adomonis, K. Čerbulėnas Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija t. 1 Vilnius 1987; Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400: Istorija, kultūros paveldas, žymūs asmenys / sud. J. Kanarskas Vilnius 2017.

2397

-Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis; -Kretingos bažnyčia; -Kretingos vienuolynas