viešjų ir privači interèsų dẽrinimas, teisės aktais nustatytos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.
Pagrindinės sąvokos
Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant arba įvykdyti pavedimą, kuris susijęs ir su jo privačiais interesais.
Artimais asmenimis pripažįstami deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, t. p. jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Privatūs interesai yra deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Privačių interesų atskleidimas yra reikšminga prevencinė priemonė, skirta viešiesiems interesams (visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai) užtikrinti.
Deklaruoti reikia privačius, bet ne viešuosius interesus, nes tik asmeninio pobūdžio suinteresuotumas kelia deklaruojančiam asmeniui interesų konflikto situaciją. Pareigõs deklaruoti privačius interesus reguliavimas aiškiai apibrėžiamas teisės aktais. Efektyvus privačių interesų deklaravimo įgyvendinimas pasiekiamas sukūrus veiksmingą informacijos pateikimo sistemą, apimančią visą turto ir interesų atskleidimo procesą (nuo deklaracijos formos iki jos pateikimo, patikrinimo ir sankcijų skyrimo).
Deklaruojančių asmenų pareigos
Privačių interesų deklaravimą reglamentuojančios nuostatos taikomos ne tik viešajame sektoriuje jau dirbantiems asmenims, bet ir siekiantiems eiti tokias pareigas (pvz., asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybės tarnyboje).
Privačių interesų deklaravimą reguliuojančios įstatymo nuostatos daugelyje šalių yra įpareigojamosios normos. Kad būtų pasiekti įstatyme iškelti tikslai, asmenys, kuriems adresuotos šios rūšies normos, privalo atlikti normoje nustatytus veiksmus. Privačių interesų deklaravimas yra sudėtinė deklaruojančio asmens pareigų visumos dalis, ir jo subjektyvūs vertinimai ar įsitikinimai, kad šios pareigos galima nevykdyti, neatleidžia jo nuo atsakomybės už imperatyviųjų normų nesilaikymą. Deklaravimas yra nuolatinis ir tęstinis procesas, todėl privačių interesų deklaracijoje visada turi būti pateikti aktualūs duomenys apie privačius interesus, t. y. interesai deklaruojami ne periodiškai ar iki tam tikros nustatytos datos, o per įstatyme nustatytą konkretų terminą (pvz., Lietuvoje deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos; apie pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų ar privačių interesų pasikeitimą pranešama per tą patį laikotarpį).
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jei jos yra susijusios su deklaruojančiojo privačiais interesais. Apie tokius atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą bei jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims pareiga deklaruoti privačius interesus įtvirtinta 1997 priimtame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Nuo 1997 iki 2022 šis įstatymas buvo keistas 24 kartus ir 2 kartus išdėstytas nauja redakcija (2000 ir 2019). Paskutinį kartą įstatymo nuostatos nauja redakcija išdėstytos 2019 06 27 ir įsigaliojo 2021 01 01 (šia redakcija buvo pakeistas pavadinimas į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, t. p. pakeistas pareigos deklaruoti privačius interesus reguliavimas).
Subjektai, turintys pareigą deklaruoti privačius interesus
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme subjektai, turintys pareigą deklaruoti privačius interesus, skirstomi į dvi grupes – dirbančius valstybės tarnyboje (jiems įstatymo nuostatos taikomos be išlygų ir visos apimties) ir kitus įstatyme nurodytus asmenis (taikomos tik įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo, deklaruojančio asmens pareigos nusišalinti ir vengti interesų konfliktų, dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų).
Privačius interesus privalo deklaruoti šie valstybės tarnyboje dirbantys asmenys: valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, viešojo administravimo įgaliojimus turintys Lietuvos banko darbuotojai, kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Antrąją asmenų grupę, kuriai imperatyviai taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, tačiau įstatymas nėra taikomas visa apimtimi, sudaro viešosios pareigos, kurios pagal savo pobūdį yra konsultacinės, joms nėra būdingas privalomo pobūdžio sprendimų priėmimas, pareigos yra ne pagrindinės darbo funkcijų prasme, susijusios su dalyvavimu sprendžiant dėl viešųjų finansų panaudojimo ir kita. Pareiga deklaruoti taikoma: politinių partijų pirmininkams ir pirmininkų pavaduotojams (tokiais gali būti valstybės politiko statuso ir neturintys asmenys), valstybės politikų visuomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams (pvz., mero visuomeninis padėjėjas, kuriuo gali būti ir privataus sektoriaus atstovas), Lietuvos Respublikos Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams, ministerijų kolegijų nariams ir kitiems.
Deklaruojami duomenys
Deklarantai savo privačių interesų deklaracijose privalo nurodyti šiuos faktinius duomenis: savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, t. p. kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas, duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, privačių interesų deklaracijoje kai kurie interesai (pvz., dėl to, kad deklaruojantysis ar jam artimas asmuo yra juridinio asmens dalyvis, dėl deklaruojančiojo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius) nurodomi tik tais atvejais, jei valstybinėje tarnyboje dirbantis ir (ar) privačius interesus deklaruojantis asmuo, įvertinęs visas aplinkybes, turi pagrindo manyti, kad ateityje dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų jam gali atsirasti reali interesų konflikto tikimybė.
Deklaravimo tvarka, kontrolė
Privatūs interesai deklaruojami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai elektroninėmis priemonėmis pateikiant privačių interesų deklaraciją. Už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą atsako deklaruojantis asmuo.
Kaip deklaruojantys asmenys laikosi viešųjų ir privačių interesų derinimo, kontroliuoja ir prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, institucijų ir įstaigų vadovai (jų įgalioti asmenys), perkančiųjų subjektų vadovai arba jų įgalioti asmenys (dėl pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, ir pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, pirkimo iniciatorių), kitos institucijos ir įstaigos ar pagal specialius įstatymus ir kitus teisės aktus sudarytos komisijos.
-viešųjų ir privačių interesų konfliktų vengimas