Viešvil, miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į vakarus nuo Smalininkų; seniūnijos, parapijos centras. 623 gyventojai (2021). Per miestelį teka Viešvilė, įrengtas tvenkinys (plotas 4 hektarai). Per Viešvilę eina Klaipėdos–Jurbarko plentas. Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla (iki 1945 pradinė, 1945–51 progimnazija, 1951–54 septynmetė, 1954–60 vidurinė, 1960–93 aštuonmetė), vaikų darželis, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, biblioteka. Istorizmo stilistikos pastatai: mokyklos (20 a. pradžia), teismo rūmų (1902, II pasaulinio karo metais apgriautas, vėliau atstatytas, po 1956 pritaikytas vaikų globos namams). Miestelio pietvakarinėje dalyje yra Viešvilės kapinynai, šiaurės rytinėje dalyje – Viešvilės rezervatas.
Viešvilės herbas
Istorija
Viešvilė minima 14 a., miesteliu tapo 18 amžiuje. Prieš 1556 pastatyta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia. 1658 pirmąkart paminėta mokykla. Nuo 18 a. vidurio buvo privati katalikų koplyčia, 1863 pastatyta bažnyčia. 18 a. pabaigoje veikė vandens malūnas, keli vėjo malūnai, milo vėlykla, aliejaus spaudykla, lentpjūvė, popieriaus fabrikas, vario kalykla. 1874–1950 Viešvilė buvo valsčiaus centras. 1900–43 veikė didelė lentpjūvė (200–300 darbininkų).
20 a. pradžioje pro Viešvilę buvo nutiestas Tilžės–Smalininkų siaurasis geležinkelis (išardytas po II pasaulinio karo). Po Klaipėdos krašto sukilimo (1923) atiteko Lietuvai, veikė muitinė, elektrinė, metalo apdirbimo įmonė, pieninė, šaulių būrys, Santaros draugijos skyrius. 1944–53 apylinkėse veikė Kęstučio apygardos partizanai. 1948 ir 1951 ištremta 14 Viešvilės gyventojų. Sovietų okupacijos metais Viešvilė – apylinkės centras, vidurinės profesinės technikos mokyklos mokomojo ūkio centrinė gyvenvietė. 2011 patvirtintas Viešvilės herbas. 1905 buvo 847, 1925 – 1410, 1959 – 1501, 1970 – 1627, 1979 – 1506, 1989 – 1554, 2001 – 1045, 2011 – 843 gyventojai.
Viešvilė