Viète’o teorema (Vjèto teoremà), teorema, skirta algebrinės lygties šaknų ir jos koeficientų sąryšiui nusakyti. Jei n laipsnio daugianaris f(x) = xn + a1xn–1 + … + an –1 x + an turi n šaknų r1, r2, …, rn, tai f(x) galima išreikšti tiesinių daugiklių sandauga: f(x) = (x – r1) (x – r2) … (x – rn). Viète’o teorema nusako daugianario f koeficiento a1, ..., an ir jo šaknų r1, ..., rn (vadinamos Viète’o formulės) sąryšius. Pvz., kai n = 2, Viète’o formulės: a1 = –r1 – r2, a2 = r1r2.
Viète’o teoremos teisingumą teigiamųjų šaknų atveju 1591 įrodė F. Viète’o, bendruoju atveju – Albertas Girard’as (Prancūzija).
1751