viẽtininkas, vardažodžių ir įvardžių linksnis. Dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo vietą (pvz., Kieme subildėjo vežimas; Rytuose jau švito). Laiko sąvokas ir tam tikrus procesus reiškiančių daiktavardžių vietininkas nusako laiko tarpą, kuriuo vyksta ar įvyksta veiksmas (pvz., Parėjome vakare; Ateityje savo pažadus ištesėsime). Dar lokatyvas.
Vietininkas lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje kai kurių abstrakčios reikšmės daiktavardžių vietininkas gali nusakyti ir veiksmo būdą (pvz., Gyvenome skolose, bet santaikoje; Varge užaugau). Anksčiau buvo skiriama 4 vietininkai: inesyvas, iliatyvas, adesyvas ir aliatyvas. Iš šių vietininkų formų į bendrinės kalbos linksnių sistemą įeina tik inesyvas. Veiksmo krypčiai nurodyti kartais vartojamas ir iliatyvas (dažniausiai šnekamojoje kalboje ir grožinėje literatūroje, pvz., Eikite paežerėn; Vedė svečius pirkion).
L: A. Laigonaitė Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje Vilnius 1957; E. Valiulytė Vietą nusakome įvairiai Vilnius 1995.
2352