Vietnãmo dail
Seniausi šalies teritorijoje rasti dailės kūriniai – bronzos dirbiniai ir keramika – yra iš pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos ir pirmųjų amžių po Kristaus. Meniškiausi – iš bronzos lieti būgnai (ngok lu; žymiausias Dong Sono kultūros objektas) su reljefiniais žvėrių, paukščių atvaizdais, buitinėmis scenomis.
Skulptūra
Iki 20 a. vyravo skulptūra (ankstyviausia – iš akmens, vėliau paplito lakuota medinė). 2 a. pradėjo plisti budistinė skulptūra. Vadinamajame Dai La stiliuje (pagal Anamo sostinės pavadinimą; plėtotas ir po 939) susipynė Čampos, Kinijos, Indijos dailės tradicijos.
Budos Šakjamunio statula (lakuotas medis, 1794, Vietnamo dailės muziejus Hanojuje)
Van Phuco šventyklos Phat Tiche pilioriai dekoruoti fantastinių būtybių figūromis, bareljefais (9 a.), joje yra viena seniausių ir didžiausių Budos Amitabhos statulų (11 a.); hinduizmo architektūros komplekse My Sone rasta moterų šokėjų, gyvūnų skulptūrėlių. Kurta ir antkapinė skulptūra su gyvūnų (šunų, buivolų, kitų) natūralistinėmis figūromis (Tran Hien Tongo, valdė 1329–41, mauzoliejus Ao Beo). Vėlyvieji Li (valdė 1428–1789) propagavo konfucianizmą; skulptūroje reiškėsi Kinijos Mingų dinastijos įtaka (imperatoriaus Le Thai To, valdė 1428–33, mauzoliejaus Lam Sone skulptūros, 1433). Kurta ir budistinė skulptūra (bodhisatvos Avalokitešvaros statula su 1000 rankų ir 1000 akių But Thapo šventykloje, vienuolių, didikų 80 portretinių statulų, bareljefai Tay Phuongo šventykloje, visi 17 amžius).
Valdant Ngujenams (1802–1945), daugelis šios dinastijos valdovų skatino imituoti Kinijos Čingų dinastijos (1644–1912) meną. Šventyklos puoštos Budos, vienuolių medinėmis lakuotomis statulomis. Imperatoriaus Khai Dinho valdymo (1916–25) laikotarpiu atmesta kiniška tradicija, propaguotas Vakarų Europos neoklasicistinis stilius. 1925 Hanojuje įkurta Indokinijos vaizduojamųjų menų mokykla, kurioje mokymas buvo grįstas Vakarų Europos daile; skulptoriai ėmėsi naujų temų, sukurta ir abstrakčiosios skulptūros. 20 a. antroje pusėje, remiantis socialistinio realizmo metodu, pastatyta daug darbininkų, valstiečių, karių statulų. 1986 šalyje pradėta atsinaujimo politika, kuri turėjo įtakos ir dailės atsinaujimui (Le Cong Thanho, g. 1931, kūryba). Liaudies skulptūroje vyrauja medžio drožyba (būdinga drakonų, beždžionių, vėžlių, garnių, povų motyvai).
Tapyba ir grafika
Tapyba ir grafika iki 20 a. plėtota menkai. Išliko sienų tapybos ir vienuolių bei karališkųjų asmenų portretų, tapytų akvarele ant šilko. Vyravo įvairios tematikos lako tapyba (populiari iki šiol; vienas žymiausių jos kūrėjų – Nguyen Gia Tri, 1908–93) ir medžio raižinys. Tapybos reikšmė padidėjo kolonijiniu laikotarpiu, plėtotę itin paskatino Indokinijos vaizduojamųjų menų mokykla, kurioje tapytojai patyrė fovizmo, kubizmo, siurrealizmo, kitų krypčių įtaką; išpopuliarėjo portreto, buitinis žanras (To Ngoc Vanas, 1906–54, Mai Trang Thu, 1906–80, Tran Van Canas, 1910–54). Dėl padidėjusio nepasitenkinimo prancūzų kolonizacija 1950 Viet Bace įkurtas Pasipriešinimo dailiųjų menų koledžas (vienas mokytojų – Nguyen Tu Nghiemas, g. 1922). Partizaninio karo šalininkai dailininkai (Duong Bich Lienas, 1923–88, kiti), pasitraukę į džiungles, kūrė daugiausia pasipriešinimo tematikos paveikslus.
1954 Vietnamą faktiškai padalijus į 2 valstybes, susiklostė 2 skirtingos tapybos mokyklos. Šiaurės Vietname diegtas socialistinio realizmo metodas; būta ir nonkonformizmo apraiškų, siekta kūrybinės laisvės (Bui Xuan Phai, 1921–88, Nguyen Sangas, 1923–88; šios pakraipos tapytojai persekioti). Per Vietnamo karą kurti partizaninio karo tematikos paveikslai. Pietų Vietname išliko populiari Vakarų Europos (daugiausia Prancūzijos) dailė, čia rengtos tarptautinės parodos. Žymesni Pietų Vietnamo tapytojai: Nguyen Trungas (g. 1939), Buu Chi (1948–2002), Nguyen Gia Tri. Po Vietnamo karo kai kuriems vakarietišką dailę plėtojantiems dailininkams uždrausta tapyti, kai kurie buvo siunčiami į vadinamąsias perauklėjimo stovyklas; vėliau padėtis pamažu švelnėjo.
Pham Van Don. Karalius Quang Trungas išlaisvina Thang Longą 1780 (medžio raižinys, 1979)
Amatai
Šalyje plėtojami tradiciniai amatai: keramika, juvelyrika, dramblio kaulo, metalo, iš meldų pinti dirbiniai, tekstilė; populiari įvairių dirbinių inkrustacija perlamutru.
1179
Vietnamo kultūra
Vietnamo konstitucinė santvarka
Vietnamo partijos ir profsąjungos