Vietnãmo gamtà
Vietnamo gamtinis žemėlapis
Vietnamas yra Indokinijos pusiasalio rytuose. Šalies teritorija iš šiaurės į pietus ištįsusi 1650 km; šiaurėje plotis 600 km, pietuose – 375 km, siauriausioje vietoje – 50 kilometrų.
Krantai
Vietnamo rytinius krantus skalauja Pietų Kinijos jūra, vakarinius – Siamo įlanka. Kranto linijos ilgis 3444 kilometrai. Krantai daugiausia lygūs, žemi, smėlėti. Pietuose yra Ca Mau pusiasalis.
Reljefas
Paviršius įvairus: kalnai užima apie 30 % Vietnamo teritorijos, aukštumos – 45 %, žemumos – 25 %. Vietnamo šiaurėje ir šiaurės rytuose plyti Viet Baco aukštuma (aukštis iki 2431 m), suskaidyta gilių Honghos kairiųjų intakų slėnių. Šalies šiaurės vakaruose driekiasi Hoan Lien Sono kalnagūbris (jame yra aukščiausia Vietnamo viršūnė – Fan Si Pano kalnas, 3143 metrai). Lygiagrečiai jam driekiasi Su Xung Chao Chai kalnagūbris (1884 m, Pha Luongo kalnas). Kalnagūbriai uolėti, suskaidyti gilių upių slėnių, ištįsę daugiausia šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi. Vietnamo vidurinėje ir pietinėje dalyje iškilę Anamo kalnai. Pietuose vyrauja plokščiakalniai ir plynaukštės. Honghos ir Mekongo upių slėniuose plyti aliuvinės lygumos, išilgai Pietų Kinijos jūros pakrantės – siaura pajūrio lyguma.
Fan Si Pano kalnų masyvas (Šiaurės Vakarų Vietnamas)
Klimatas
Vietnamas yra subekvatorinio musoninio klimato juostoje. Šalčiausiais mėnesiais aukščiausia temperatūra svyruoja nuo 20 °C Hanojuje (sausis) iki 30 °C Ho Chi Minhe (gruodis), žemiausia atitinkamai 13 °C ir 21 °C. Šilčiausiais mėnesiais aukščiausia temperatūra atitinkamai nuo 33 °C (liepa) iki 35 °C (balandis), žemiausia – 25 °C. Per metus iškrinta nuo 1000 mm (uždaruose slėniuose) iki 3000 mm (Anamo kalnų rytiniuose šlaituose ir Bac Bo įlankos pakrantėje) kritulių. Lietingasis sezonas būna balandžio–lapkričio mėnesiais. Žiemą Vietnamo šiaurėje kalnuose būna sniego. Antroje vasaros pusėje ir rudenį šalies šiaurėje dažni taifūnai.
Vidaus vandenys
Daug upių; visos jos priklauso Pietų Kinijos jūros baseinui. Didžiausios upės – Hongha (ilgis Vietname apie 510 km; žemupyje formuoja apie 15 000 km2 ploto deltą) su dešiniuoju intaku Da, Mekongas (Vietname žemupys, apie 220 km; apie 40 000 km2 delta). Gausu kalnų upių, jos slenkstėtos (daugiausia išteka iš Anamo kalnų), yra krioklių (iki 40 m aukščio; Ca Rongo, Po Co ir kitose upėse). Daug kanalų; vanduo naudojamas laukams drėkinti.
Ežerų mažai, dauguma jų liekaninės kilmės. Didžiausias ežeras – Ba Be (plotas 6,5 km2). Gausu tvenkinių; didžiausias – Dau Tiengo (plotas 270 km2).
Kalnuose yra mineralinių versmių, Vietnamo pietuose – pelkių.
Dirvožemiai
Drėgnuosiuose atogrąžų miškuose ir kalnuotose vietovėse vyrauja geležaliuminžemiai, Vietnamo pietuose yra blizgažemių ir verstžemių, Hanojaus apylinkėse – šlynžemių, rytinėse pakrantėse – pradžiažemių. Mekongo deltoje plyti salpžemiai.
Augalija
Apie 39 % Vietnamo teritorijos (daugiausia kalnuose) užima miškai. Iki 700 m aukščio šiaurėje ir iki 1200 m pietuose auga drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – subtropiniai miškai su lapuočių ir spygliuočių priemaiša. Drėgnųjų miškų pomiškyje ir upių slėniuose auga bambukai. Vietnamo pietuose – savanų retmiškiai ir savanos. Pakrantėse yra mangrovių.
Gyvūnija
Drėgnuosiuose miškuose veisiasi beždžionės, juodieji lokiai, panteros, tigrai, viveros, voverės skraiduolės, pitonai, varanai, peri papūgos, savanų retmiškiuose ir savanose veisiasi azijiniai drambliai, antilopės, elniai, šernai, peri povai, ereliai, kurapkos; upių deltose ir pelkėse veisiasi krokodilai, peri flamingai, gandrai, pelikanai, garniai, antys. Yra retų ir nykstančių bei endeminių rūšių, tarp jų – tailandinių lofurų, juodapilvių žuvėdrų, Kalėdų salos fregatų, apykaklėtųjų varnų, saolų, įvairių rūšių muntjakų.
Aplinkos apsauga
Vietnamo didžiausios ekologinės problemos yra miškų kirtimas, dirvožemio degradacija dėl lydyminės žemdirbystės, paviršinio ir gruntinio vandens tarša. Neribojama žvejyba kelia grėsmę vandens gyvūnų populiacijai. Didėjant industrializacijai ir daugėjant žmonių Hanojaus bei Ho Chi Minho apylinkėse, sparčiai nyksta natūrali gamtinė aplinka.
Saugomos teritorijos užima apie 7,58 % (24 994 km2) Vietnamo sausumos ploto. Yra 32 nacionaliniai parkai (didžiausias – Yok Dono, plotas 1155 km2; įkurtas 1986), 90 gamtos rezervatų, 22 jūrinės saugomos teritorijos, t. p. saugomi miškai (47 000 km2). Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Ha Longo įlanka (1994), Phong Nha-Ke Bango nacionalinis parkas (2003), Trang Ano kraštovaizdžio kompleksas (2014). 9 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Can Gio mangrovės (2001), Dong Nai (2001), Cat Ba (2004), Honghos delta (2004), Kien Giang (2006), Vakarų Nghe An (2007), Mui Ca Mau (2009), Cu Lau Cham-Hoi An (2009), Langbiango (2015). 9 Ramsaro konvencijos (Vietname įsigaliojo 1989) saugomos vietovės (1205,49 km2).
Ha Longo įlanka
Ha Longo įlanka
Vietnamo konstitucinė santvarka
Vietnamo partijos ir profsąjungos