Vietnãmo múzika apima klasikinę rūmų, religinių apeigų, kamerinę, teatro, šokio ir liaudies muziką.
Rūmų muzika
būgnininkai muša būgnus per Naujųjų Metų sutikimą Ho Chi Minhe (2013)
Rūmų muzika susiklostė 15 amžiuje. Rūmų orkestrą sudaro didysis ansamblis dai nhac (20 didelių būgnų, 11 obojų, 4 dideli gongai, 4 kriauklių trimitai ir 4 buivolo ragai), bronzos varpų ir litofonų ansamblis nhac huyen, mažasis ansamblis tie u nhac arba nha nhac (daugiausia styginiai). Rūmų šokius šoka vadinamųjų karo šokėjų ir civilių šokėjų grupės. Kamerinę muziką griežia styginių trio (citra, smuikas ir liutnia).
Apeiginė religinė muzika
Apeiginė ir religinė muzika skamba per konfucianistines, budistų, kaodaistines ir krikščioniškas apeigas.
Liaudies muzika
Liaudies muziką sudaro lopšinės, vaikų dainos, darbo dainos. Tajai turi šokamų dainų, kai kurios šiaurės etninės grupės – laidotuvių giesmių. Šiaurės Vietname itin paplitusios antifoninės dainos (dainuoja vyrų ir moterų grupės). Meilės dainos (joms būdinga improvizacija) dainuojamos choru ir solo. Humoristines, epines, istorines, kartais erotines dainas dainuoja akli klajojantys muzikantai.
koncertuoja tradicinės muzikos ansamblis
Teatro muzika
Tradiciniuose teatruose dainuojama, šokama ir pritariama muzikos instrumentais. Rūmų teatras laikomas klasikiniu (siužetai – iš Vietnamo ar Kinijos istorijos ir mitologijos). Repertuarą sudaro profesionalių atlikėjų deklamacijos, rečitatyvai ir dainuojamieji epizodai. Šiaurės Vietname iš liaudies tradicijų susiklostė hat cheo arba cheo teatras. Dauguma pjesių – nežinomų autorių, tekstai ir melodijos perduodami iš kartos į kartą, akompanuojama smuiku, fleita ir būgnu. 1918 atsirado vadinamasis reformuotas teatras Cai luong (siužetai buitiniai arba istoriniai).
Šokiai
Šokiai – ritualų ir ceremonijų, muzikinio teatro spektaklių ir rūmų muzikos dalis. Liaudies šokiai susiję su šventėmis ar žemdirbystės ciklu. Tradiciniai šokiai šokami per budistų, kitas religines apeigas (krikščionių mišias), valdovų rūmų ritualus.
Muzikos bruožai
Muzika daugiausia vokalinė, ne vien monofoninė; kai kurios Šiaurės Vietnamo etninės grupės tam tikras dainas dainuoja keliais balsais. Heterofoniškai rečituojamos ir budistų maldos. Heterofonija būdinga instrumentiniams ansambliams, taip pat dainų instrumentiniam pritarimui. Ceremonijų ir teatro muzikai būdinga stabilūs (8 arba 16 metrinių dalių) ritmo ciklai, teatro deklamacijai, dainuojamajai poezijai – laisvas ritmas. Tradicinė teatro ir ritualinė muzika kartais turi poliritmijos elementų. Būdinga dermių įvairovė. Kai kurios liaudies dainos turi 2–4 dermės tonus ir neperžengia kvartos ar kvintos apimties, išplėtotai instrumentinei muzikai būdingos pentatoninės ir heptatoninės dermės su 3–4 atraminiais tonais.
Instrumentai
gongas
Naudojama apie 300 instrumentų (seniausi kinų kilmės), tarp jų – chordofonai: dan bau arba dan doc huyen (monochordas), 16 stygų citra kayakeum, 2–4 stygų liutnios, aerofonai: bambuko skersinė fleita sao arba dich, bambuko arba bronzos išilginė fleita tieu, lūpiniai vargonai khen ir sinh, buivolo ragas pi mo arba ki pa, membranofonai: vienpusiai, dvipusiai, statinės, cilindro pavidalo būgnai, idiofonai: terkšlė sinh tien, plyšinis būgnas mo, 7, 9 ir 13 gongų rinkiniai.
Profesionalioji muzika
Katalikų bažnyčiose jau nuo 17 a. skambėjo Vakarų Europos liturginė muzika. Prancūzų kolonistai 19 a. dar labiau išplatino Vakarų muziką (griežta naktiniuose klubuose, karo orkestrų). 1927 įsteigta Prancūziškoji Tolimųjų Rytų konservatorija (Conservatoire Français d’Extrême‑Orient; veikė trumpai). 1940 įkurta Nacionalinė muzikos konservatorija (Nhac Vien), kurioje studijuojama Vietnamo tradicinė, Vakarų klasikinė, populiarioji muzika. 20 a. viduryje klostėsi naujojo stiliaus muzika. Romantiškos, buitinės ir istorinės tematikos populiarios dainos transliuojamos per radiją, televiziją, platinamos per komercinius įrašus. Naujos kartos kompozitoriai mokosi Vakaruose arba Kinijoje. Jų kūryboje dera tradicinės Vietnamo ir Vakarų Europos muzikos elementai, formos. Sukurta simfoninių poemų, koncertų, simfonijų, operų. Žymesni kompozitoriai: Nguyen Van Thuongas (1919–2002), Do Nhuanas (1922–91), Huy Du (1926–2007), Hoang Vietas (1928–67), Hoang Vanas (g. 1930), Dam Linhis (1932–2000), Ca Le Thuanas (g. 1938).
Operos teatro rūmai Ho Chi Minhe (1900)
L: Nguyên Thuyet Phong and P. C. Campbell From Rice Paddies and Temple Yards: Traditional Music of Vietnam Danbury 1990.
1731
Vietnamo kultūra
Vietnamo konstitucinė santvarka
Vietnamo partijos ir profsąjungos