Vietnãmo kis
Bendroji ūkio apžvalga
Vietnamas – sparčiai besivystanti valstybė.
2012 Vietnamo BVP sudarė 138,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 352,9 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1512 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 3860 JAV dolerių), infliacija buvo 9,1 %, užsienio skola – 53,08 mlrd. JAV dolerių (2012).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Vietnamo BVP sudarė 362,638 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1134,151 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3694 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 11 553 JAV doleriai). 2023 03 infliacija buvo 3,35 %.
https://s.vle.lt/diagramos/340.html
Pramonė
Gausu mineralinių išteklių nedidelių telkinių. Gaunama nafta (Bac Bo įlankoje ir Ho Chi Minho apylinkėse) ir gamtinės dujos (Honghos slėnyje, Mekongo deltoje). Iš jūros vandens gaunama druska. Kasama akmens (antracitas; Cam Pha apylinkėse) ir rusvosios anglys, boksitai, fosfatai (Lao Cai apylinkėse), stibio, alavo, chromo, mangano, aukso, geležies, cinko rūdos. Vietnamo svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
2012 pagaminta 117 mlrd. kWh elektros energijos. 55 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 44,9 % – hidroelektrinės, 0,1 % – kitų atsinaujinančių šaltinių jėgainės. Didžiausia hidroelektrinė – Hoa Binhio (Honghos upėje, galia 1920 MW), didžiausia šiluminė elektrinė – Pha Lai (1040 megavatų). Naftos ir gamtinių dujų perdirbimo (Ho Chi Minho apylinkėse), metalo apdirbimo (Thai Nguyene, Quang Yene, Cao Bange, Hai Phonge), statybinių medžiagų (daugiausia cemento; Hai Phonge, Ha Tiene), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), farmacijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, muilo, tabako, maisto pramonė, elektros prietaisų, mašinų, transporto priemonių gamyba. Tradiciniai dirbinių iš bambuko, ryžių pluošto, medienos, dramblio kaulo, šilko, odos, medvilnės gamybos amatai. Vietnamo pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
vietnamietės gamina tradicinius bambukinius bučius
1
2
Bioprodukcinis ūkis
ryžių laukai
žvejų kaimas Pietų Kinijos jūros pakrantėje
Dirbama žemė užima apie 20 % Vietnamo teritorijos, iš jų apie 30 % drėkinama. Žemdirbystei plėtoti geriausios sąlygos yra Honghos ir Mekongo deltose. Daugiausia auginama ryžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, kaučiukmedžiai, kokosai, arbatmedžiai, kavamedžiai, tabakai, kukurūzai, maniokai, batatai, bananai, ananasai, įvairūs citrinmedžiai, arachiai, anakardžiai. Vietnamo augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Veisiama kiaulės, galvijai, naminiai paukščiai. Vietnamo gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas. 2008 paruošta 27,85 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2009 sugauta 4,8 mln. tonų žuvų. Daugiausia žvejojama Mekongo ir Basako upėse bei Pietų Kinijos jūroje.
3
4
5
Turizmas
Vung Tau kurortas
Ha Longo įlanka
2011 Vietnamą aplankė 6,01 mln. užsienio turistų. 2010 pajamos iš turizmo sudarė 4,45 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Kinijos (23,7 %), Korėjos Respublikos (8,9 %), Japonijos (8,0 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (7,3 %), Kambodžos (7,0 %), Taivano (6,0 %), Australijos (4,8 %). Labiausiai lankoma Hanojus ir kiti didieji miestai, pajūrio kurortai (Nha Trangas, Vung Tau ir kiti, Phu Quoco sala), Pasaulio paveldo objektai (Ha Longo įlanka ir jos karstiniai urvai, Hoi Ano miestas, hinduistų šventyklų kompleksas My Sone, Thang Longo imperatoriškoji ir Ho dinastijos citadelės), buvusi imperijos sostinė Hue, budistų šventyklų kompleksas Kvapnioji Pagoda, Marmuro kalvos (į pietus nuo Da Nango), nacionaliniai parkai.
Transportas ir ryšiai
2008 geležinkelių buvo 2632 kilometrai. Svarbiausia geležinkelio linija jungia Hanojų su Ho Chi Minhu; geležinkelio jungtys su Kinijos miestais (Kunmingu, Nanningu). 2008 automobilių kelių buvo 180 549 km, iš jų 133 899 km su kieta danga. Svarbiausios magistralės: Ho Chi Minhas–Dong Ha, Hanojus–Hue–Da Nangas–Nha Trangas–Ho Chi Minhas ir jos atšakos į Kambodžos, Laoso, Kinijos miestus. 3 tarptautiniai oro uostai – Tan Son Nhato (į šiaurę nuo Ho Chi Minho; 17,54 mln. keleivių, 2012), Hanojaus Noi Bai (15,2 mln., 2013), Da Nango (3,6 mln., 2012). Vidaus vandens kelių 17 702 kilometrai. Laivuojama Hongha, Mekongas ir kitos upės. 2009 buvo įregistruota 1415 prekybinių laivų; prekybos laivyno tonažas 3451,1 tūkst. bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai – Ho Chi Minhas (Mekongo deltoje), Hai Phongas, Da Nangas, Cam Ranhis (visi prie Pietų Kinijos jūros). 2010 buvo 955 km dujotiekių, 128 km naftotiekių, 206 km naftos produktotiekių.
Bankai
Vietnamo centrinis bankas – Vietnamo valstybinis bankas (Ngan hang Nha nuroc Viet Nam, įkurtas 1976 iš Vietnamo nacionalinio banko, būstinė Hanojuje). 2013 veikė 5 valstybiniai ir 44 privatūs (iš jų – 34 vietos kapitalo, 6 užsienio kapitalo, 4 užsienio ir vietos kapitalo) komerciniai bankai, 50 užsienio bankų skyrių, 49 užsienio bankų atstovybės. Didžiausias – valstybinis Vietnamo žemės ūkio ir kaimo plėtros bankas (įkurtas 1988). Vietnamo piniginis vienetas – Vietnamo dongas, formaliai lygus 100 su ir 10 chao, įvestas 1978 vietoj Šiaurės Vietnamo dongo ir Pietų Vietnamo laisvojo dongo. Veikia Ho Chi Minho vertybinių popierių birža (įkurta 2000, iki 2007 Ho Chi Minho vertybinių popierių prekybos centras) ir Hanojaus vertybinių popierių birža (įkurta 2005).
Užsienio prekyba
Vietnamo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 96,91 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 97,36 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama drabužiai, avalynė, elektros prietaisai, žuvų produktai, nafta, ryžiai, kava, medienos gaminiai, įvairios mašinos. Importuojama daugiausia mašinos ir prietaisai, naftos, plieno produktai, žaliavos siuvimo ir avalynės pramonei, elektros prietaisai, plastikai, automobiliai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Vietnamą prekių už 25,1 mln. litų, importavo iš Vietnamo – už 52,7 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Vietnamą prekių už 18,270 mln eurų, importavo iš Vietnamo prekių už 23,663 mln. eurų.
2021 Lietuvos ir Vietnamo prekybos apyvarta sudarė 95 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Vietnamą prekių už 38 mln. eurų (daugiausia grūdų, pieno ir pieno produktų, kiaušinių), importavo iš Vietnamo prekių už 57 mln. eurų (daugiausia vaisių ir riešutų, kaučiuko ir jo dirbinių). Vietnamo tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį buvo 0,4 mln. eurų.
Vietnamo BVP struktūra (2012)
2271
-Vietnamo pramonė; -Vietnamo žemės ūkis; -turizmas Vietname; -Vietnamo transportas; -Vietnamo bankai; -Vietnamo užsienio prekyba; -Vietnamo ekonominiai ryšiai su Lietuva
Vietnamo konstitucinė santvarka
Vietnamo partijos ir profsąjungos