vieversiniai

vieversniai (Alaudidae), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, tikrųjų giesmininkų (Oscines) pobūrio paukščių šeima. 21 gentis, 95 rūšys. Paplitę Afrikoje, Eurazijoje, Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Kūnas 10–23 cm ilgio, 12–76 g masės. Patinai šiek tiek didesni už pateles. Vyrauja rusva, pilka, ruda, gelsva ir smėlinė nugaros plunksnų spalvos, apatinė kūno dalis šviesi – balkšva, balta, gelsva ar rusva. Uodega vidutinio ilgio. Kojos ir snapas tiesūs, vidutinio ilgio. Gyvena dažniausiai atviruose plotuose tundroje, pievų, miškų aikštelėse, savanose, dykumose, kalnuose iki 4000 m aukščio. Minta kirmėlėmis, moliuskais, vorais, skruzdėlėmis, termitais, augalų dalimis, sėklomis. Lizdą krauna ant žemės. Deda 1–8 kiaušinius. Peri 8–16 d. patelė arba abu poros nariai, 6–22 d. jaunikliai lieka lizde.

dirvinis vieversys

Lietuvoje 4 rūšys. Dažnas dirvinis vieversys (Alauda arvensis), apie 18 cm ilgio, 30–44 g masės. Atskrenda kovo pradžioje, išskrenda spalį. Kitos rūšys: ligutė, paprastasis kuoduotasis vieversys, arba kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), geltongurklis raguotasis vieversys, arba raguotasis vieversys (Eremophila alpestris; pasitaiko tik traukimo metu). 1 ar kelis kartus stebėti paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra), didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Alaudala rufescens).

paprastasis kuoduotasis vieversys

geltongurklis raguotasis vieversys

vieversys

644

-vieversys