vieversniai (Alaudidae), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, tikrųjų giesmininkų (Oscines) pobūrio paukščių šeima. 21 gentis, 95 rūšys. Paplitę Afrikoje, Eurazijoje, Amerikoje, Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje.
Kūnas 10–23 cm ilgio, 12–76 g masės. Patinai šiek tiek didesni už pateles. Vyrauja rusva, pilka, ruda, gelsva ir smėlinė nugaros plunksnų spalvos, apatinė kūno dalis šviesi – balkšva, balta, gelsva ar rusva. Uodega vidutinio ilgio. Kojos ir snapas tiesūs, vidutinio ilgio. Gyvena dažniausiai atviruose plotuose tundroje, pievų, miškų aikštelėse, savanose, dykumose, kalnuose iki 4000 m aukščio. Minta kirmėlėmis, moliuskais, vorais, skruzdėlėmis, termitais, augalų dalimis, sėklomis. Lizdą krauna ant žemės. Deda 1–8 kiaušinius. Peri 8–16 d. patelė arba abu poros nariai, 6–22 d. jaunikliai lieka lizde. Lietuvoje 4 rūšys. Dažnas dirvinis vieversys (Alauda arvensis), apie 18 cm ilgio, 30–44 g masės. Atskrenda kovo pradžioje, išskrenda spalį. Kitos rūšys: ligutė, paprastasis kuoduotasis vieversys, arba kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), geltongurklis raguotasis vieversys, arba raguotasis vieversys (Eremophila alpestris; pasitaiko tik traukimo metu). 1 ar kelis kartus stebėti paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra), didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Alaudala rufescens).
dirvinis vieversys
kuoduotasis vieversys
raguotasis vieversys
vieversys
644
-vieversys