vgai, 17–19 a. Anglijos ir Didžiosios Britanijos politinė partija. Torių oponentai. Susidarė 17 a. 8 dešimtmetyje iš priešiškų absoliutizmui žemvaldžių, stambiųjų bankininkų, pramonininkų ir prekybininkų. Po 1688–89 valstybės perversmo (Šlovingoji revoliucija) tapo valdančiąja partija, vadovaujama R. Walpole’io; valdė su trumpomis pertraukomis iki 1783, nuo 1830 – pakaitomis su toriais. Vigai priėmė Teisių bilį (1689) ir kitus įstatymus, stiprinančius Parlamento valdžią, pasiekė, kad pasitikėjimą ministrais patvirtintų ne tik karalius, bet ir Parlamentas.
Vigų valdymo laikotarpiu buvo įtvirtinti konstitucinio valdymo ir religinės tolerancijos principai, padidėjo Parlamento korupcija, spekuliacija, buvo konfiskuota daug žemių Airijoje, vykdoma kolonijinė politika. Per 18 a. antroje pusėje vykusį politinių jėgų persigrupavimą dalis vigų perėjo į Torių partiją. Įtakingesnė vigų grupė (ideologas E. Burke’as) kritikavo Prancūzijos revoliuciją, rėmė karą su Prancūzija per šią revoliuciją. 1832 vigų iniciatyva reformuoti Parlamento rinkimai. Malšino čartizmo judėjimą. 1839 su kitomis politinėmis grupėmis susijungė į Liberalų partiją.
2271