Vijà (bltr. Ìўе, rus. Ивье, Ivje), Yvijà, miestas Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, į rytus nuo Lydos, netoli Lietuvos sienos; rajono centras.
7330 gyventojų (2021). Per Viją eina Lydos–Maladečinos geležinkelis, pro Viją – Lydos–Minsko plentas. Maisto pramonė. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (pastatyta 15–17 a.), medinė mečetė (1884). Prie Vijos yra parkas (įkurtas 18–19 a.).
Keturių religijų paminklas Vijoje
2271
Istorija
Vija įsikūrė 14 a. etninėse lietuvių žemėse, dauguma vietinių gyventojų kalbėjo lietuviškai vilniškių patarme. 15–16 a. Vijos dvarą valdė Mangirdaičiai, jų iniciatyva buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. 17–18 a. Vijos parapija dar buvo lietuviška, 19 a. antroje pusėje per bažnyčią, miesto administraciją pradėta slavinti. 1904 kunigas Lašas nurodė, kad Vinkšninių kaime slapta lietuviškai kalbėjo apie 60 gyventojų. Cz. Jankowskis veikale Ašmenos apskritis: žemės ir žmonių istorijos medžiaga (Powiat Oszmiański: materiały do dziejów ziemi i ludzi 4 t. 1896–1900) teigė, kad Vijos apylinkėse buvo kalbama lietuviškai.
Į rytus nuo Vijos yra Lazūnų parapija (paskutiniai lietuviškai kalbėję asmenys mirė 20 a. pabaigoje). Vijos apylinkėse išliko gyvenviečių pavadinimų, kilusių iš lietuviškų vardų: Deimantai, Gėlučiai, Kaukeliai, Pamiškiai, Saugučiai, Santakos, Šaveliai, Urtiškiai, Žiliai.
2000 Vija gavo miesto teises.
2392