Artmane Vija (Vija Ártmanė), tikr. Alīda 1929 08 21Kaive (dabar Tukumo savivaldybė) 2008 10 11Strenči (Strenčių savivaldybė; palaidota Rygoje), latvių aktorė. Viena žymiausių 20 a. Latvijos aktorių.
Išsilavinimas ir veikla
1949 baigusi J. Rainio dailės teatro Antrąją studiją Rygoje iki 1998 vaidino šiame teatre, 1998–99 Naujajame Rygos teatre. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatė (1980–87).
Teatro vaidmenys
Teatre sukūrė apie 90 vaidmenų, svarbiausius – Margos Teterės (Eliza – G. B. Shaw Pigmalionas 1951), Felicitos Ertnerės (Nina – M. Lermontovo Maskaradas 1952, Baiba, Lelda, Arija – J. Rainio Pūsk, vėjeli! 1955, Grojau, šokau 1956, Indulis ir Arija 1971, Mirdza – Aspazijos Vaidilutė 1958, Ofelija, Elžbieta – W. Shakespeare’o Hamletas 1959, Ričardas III 1972, Solveiga – H. Ibseno Peras Giuntas 1964), E. Smiļģio (Džuljeta – W. Shakespeare’o Romeo ir Džuljeta 1953, Ilzė – R. Blaumanio Sūnus palaidūnas 1954), Pēterio Pētersono (Paštininkė, Bilietų pardavėja, Paveikslų saugotoja – Motociklas 1967, pagal I. Zieduonį, P. Pētersoną, Nastasija Filipovna – Idiotas 1969, pagal F. Dostojevskį), Kārlio Auškāpo (Arkadina – A. Čechovo Žuvėdra 1976, Telva – A. Casonos Aušros dama 1988, Ponia de Rozmon – Christopherio Hamptono Pavojingi ryšiai 1996) spektakliuose.
Vija Artmane
Kitokio tipo vaidmenis kūrė A. Liniņio (Rasma – G. Priedės Mėlynoji 1982, Ksenija – E. Bondo Vasara 1985, Janina – P. Putniņio Mūsų sūnūs 1986), Zigrīdos Stungurės (Auklė – W. Shakespeare’o Romeo ir Džuljeta 1994), Mihailo Gruzdovo (Ponia Raken – Tereza Raken 1996, pagal É. Zola), A. Hermanio (Grafienė Ana Fedotovna – Pikų dama 1998, pagal A. Puškiną, Aurora – Traktatas apie meilę 1999, pagal Stendhalį) ir kitų režisierių spektakliuose.
Kino vaidmenys
V. Artmane. Onos vaidmuo filme Niekas nenorėjo mirti (1966, režisierius V. Žalakevičius; Vaitkus – D. Banionis)
Kine debiutavo 1957 Ritos vaidmeniu filme Po audros (režisieriai Eduardas Penclinas, Fiodoras Knorre). Iš viso sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, svarbesni: Dacė (Už baltų kaip gulbės debesų 1957, režisierius P. Armandas), Mara Vildė (Audra 1961, režisieriai R. Kalniņis, Varis Krūmiņis), Sonia (Savas kraujas 1964, režisierius Michailas Jeršovas), Ona (Niekas nenorėjo mirti 1966, režisierius V. Žalakevičius), Lisovskaja (Stiprūs dvasia 1967, režisierius Viktoras Georgijevas), Kristina (Purvo braidžiotojas 1967, rodytas ir pavadinimu Edgaras ir Kristina, režisierius L. Leimanis), Ani Tichu (Gladiatorius 1969, režisierius V. Käsperas), Žiliuvienė (Mainai 1979, režisierius R. Vabalas), Džulija Lambert (Teatras 1979), Ana (Svetimos aistros 1983, abiejų režisierius J. Streičas), Aglaja Andrejevna (Svitos žmogus 1987, režisierius Andris Rozenbergas), Jevgenija Andrejevna (Katafalkas 1990, režisierius V. Todorovskis), Vienuolyno prižiūrėtoja (Ana 2000, režisierius A. Brenčas).
Vaidmenys daugiausia tragediniai ir draminiai, derinama santūrumas ir emocionalumas, racionalumas, analitinis protas ir dvasinis turiningumas, būdinga tikslus formos pojūtis.
Parašė atsiminimų knygą Atsparūs žiemai: Mano gyvenimo akimirkos (Ziemcieši: Mirkļi no manas dzīves 2004).
Atminimo įamžinimas
Apie V. Artmanę sukurti dokumentiniai filmai Pokalbis su karaliene (Saruna ar karalieni 1980, režisierius R. Kalniņis), Vija Artmanė: Aktorė ir laikas (Vija Artmane: Aktrise un laiks 2019, režisierė Agita Cāne‑Ķile), televizijos filmai Įžeisti karalienę. Vija Artmanė (Apvainot karalieni. Via Artmane 2007), Vija Artmane. Karalienė tremtyje (Via Artmane. Karaliene trimdā 2010).
1968 V. Artmanės vardu pavadintas asteroidas nr. 4136.
1706