Vija Celmins

Vija Celmins

Celmins Vija (Vija Cemins), Celmiņš, Celmiņa 1938 10 25Ryga, latvių ir amerikiečių menininkė. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1948 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1955–62 studijavo Johno Herrono meno institute Indianapolyje, 1962–65 – Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). 1965–66 dėstė Kalifornijos valstijos koledže (dabar Kalifornijos valstijos universitetas) Los Andžele, 1967–72 – Kalifornijos universitete Irvine. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pradžios gyvena Niujorke, čia dėstė įvairiose meno mokyklose.

Kūryba

Ankstyvieji V. Celmins tapybos ir skulptūros kūriniai paveikti poparto. Tapybai įtakos t. p. turėjo domėjimasis senųjų olandų meistrų, G. Morandi tapyba. Savita, preciziška menininkės tapymo maniera – šaltas, tikslus kasdienybės, buities daiktų dokumentavimas ir švelnus paviršiaus traktavimas – atsiskleidė natiurmortuose (Šildytuvas, Televizorius, abu 1964). 1964–66 V. Celmins pradėjo tapyti pagal savo pačios darytas nespalvotas nuotraukas, populiariosios spaudos, užfiksuotų televizijos kadrų motyvus (Ranka, laikanti užtaisytą ginklą 1964, „Time“ žurnalo viršeliai 1965, Skriejanti tvirtovė, Degantis žmogus, Sprogimas jūroje, visi 1966). Šio laikotarpio kūriniuose vyrauja karo, nelaimių, grėsmės tema, dažnai vaizduojami ginklai, lėktuvai, gaisrai; to meto realijos (Vietnamo karo vaizdai) čia supintos su vaikystėje išgyvento pokario prisiminimais ir savivokos paieškomis.

7 dešimtmetyje V. Celmins pasuko monumentalesnių sprendimų link (jos kūrybą veikė šviesos meno, minimalizmo idėjos). Menininkė atsisakė centruotų daiktiškų kompozicijų, fiksuoto stebėjimo taško, tačiau išlaikė reprezentacinį aspektą – fotorealistine (fotorealizmas) maniera vaizdavo išdidintus gamtos motyvus, jūros bangų ir dykumos landšafto paviršius. Kūriniuose išryškino atsitiktinumo galią, vaizdavimo objektai veikia tartum be nuorodų į kontekstą, reprezentuoja sudėtingą, neperprantamą, begalinę tikrovę; naudojama diptiko forma, skirtingų rakursų arba motyvų priešprieša. Daugiausia tai grafitu atlikti piešiniai (Be pavadinimo (Galaxy‑Desert) 1974). Dar sukūrė skulptūrinių objektų (Namas # 2 1965, Pieštukas 1968–70, Trintukas 1969–70, Išsaugoti atminties vaizdinį 1977–82), kūrinių įvairiomis grafikos technikomis (Žvaigždynas – Uccello 1983, Aljansas 1983, Koncentriniai ratai 1984), piešinių anglimi.

Vėlyvuosiuose tapybos kūriniuose atsirado nostalgiškų naktinio dangaus, Mėnulio, planetų paviršių (Nakties dangus # 7 1995, Nakties dangus # 21 2009–13), paslaptingų voratinklių motyvų (piešinys Voratinklis # 1 1999). Kūriniai sudaryti iš daugelio sluoksnių, preciziškai atlikti (menininkė kuria serijomis, daug seansų skiria vienam kūriniui), meditatyvūs, sukuriantys įtaigią gilumos iliuziją. Nuo 2008 daugiausia kuria objektus, meninius žemėlapius ir knygas (Blackboard 2011–15).

Parodos

V. Celmins anksti pelnė pripažinimą. Jos kūrybos retrospektyvos vyko Newport Beache (Kalifornijos valstija, 1979), Filadelfijoje (1992), Paryžiuje (1995), Niujorke (2002), Rygoje (2014), Hamburge (su G. Richteriu, 2023) ir kitur. Kūrinių turi Los Andželo, Niujorko, Jungtinių Amerikos Valstijų kitų miestų muziejai, Londono šiuolaikinio meno institutas, Tate’o galerija Londone, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje.

Apdovanojimai

Pelnė įvairių Jungtinių Amerikos Valstijų meno institucijų apdovanojimų. Trijų žvaigždžių ordino Komandoro kryžius (Latvija, 2023). Imperatoriškoji premija (2023).

2648