Viking 1 nuleidžiamasis modulis ant Marso paviršiaus 1974 07 24
„Viking“, Jungtinių Amerikos Valstijų NASA erdvėlaiviai Marsui tirti. Erdvėlaivį sudarė orbitinis ir nuleidžiamasis moduliai. Orbitinis modulis nugabeno nuleidžiamąjį modulį į Marsą, atliko galimų leidimosi vietų Marse žvalgybą, palaikė radijo ryšį tarp nuleidžiamojo modulio ir Žemės tarnybų, darė Marso tyrimus iš orbitos. Jis buvo aštuoniakampės prizmės formos (skersmuo 2,5 m, ilgis 3,3 m, masė apie 2330 kg). Prie pagrindo turėjo 4 saulės baterijų plokštes, kurių galia ties Marso orbita siekė 600 W. Nuleidžiamojo modulio plotis apie 3 m, aukštis apie 2 m, masė apie 600 kg. Parengtas tyrimams jis stovėjo ant 3 atraminių kojų. Elektros energiją tiekė 2 po 35 W galios radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai. Nuleidžiamajame modulyje buvo įrengtos televizijos kameros, meteorologinė aparatūra, seismometras, atmosferos ir grunto analizės įranga. Radijo ryšį su Žeme galėjo palaikyti tiesiogiai arba per orbitinį modulį. Nusileisti ant Marso paviršiaus naudojo parašiutą ir stabdymo variklius.
Paleisti 2 Viking (nešančiosiomis raketomis Titan IIIE – Centaur): Viking 1 (1975 08 20) ir Viking 2 (1975 09 09). Nuleidžiamieji moduliai nusileido ant Marso paviršiaus 1976 07 20 (veikė iki 1980 08 07) ir 1976 09 03 (veikė iki 1980 04 12). Erdvėlaiviai pirmą kartą atliko išsamius Marso atmosferos, meteorologinių sąlygų, paviršiaus reljefo ir grunto fizikinių ir cheminių savybių tyrimus (gyvybės pėdsakų Marso grunte neaptikta).