viksvuõlė (Cyperus), viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 600 rūšių. Viksvuolė paplitusi visuose žemynuose.
Vienametė arba daugiametė, dažnai kerus sudaranti žolė su šakniastiebiais arba palaipomis. Stiebas status arba pagulęs, tribriaunis arba apvalus. Lapai linijiški, susitelkę į skroteles. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į varputes, kurios sudaro viršūninius šluotelės, skėčio ar galvutės pavidalo žiedynus, apsuptus lapų pavidalo žiedynlapių. Vaisius – tribriaunis riešutėlis.
Daugelio rūšių viksvuolės yra dekoratyvūs augalai. Dažniausiai auginamos didžioji viksvuolė (Cyperus giganteus), dryžuotoji viksvuolė (Cyperus albostriatus), gobtuvinė viksvuolė (Cyperus involucratus), pražangialapė viksvuolė (Cyperus alternifolius). Iš demblinės viksvuolės (Cyperus malaccensis), nariuotosios viksvuolės (Cyperus articulatus), papirusinės viksvuolės (Cyperus papyrus), pašiaušėlinės viksvuolės (Cyperus alopecuroides) stiebų pinami dembliai ir kiti dirbiniai. Iš papirusinės viksvuolės stiebų buvo gaminamas papirusas. Plokščioji viksvuolė (Cyperus compressus), riešutinė viksvuolė (Cyperus rotundus), valgomoji viksvuolė (Cyperus esculentus) auginamos dėl maistui vartojamų krakmolingų gumbelių. Iš nariuotosios viksvuolės, riešutinės viksvuolės gaunami eteriniai aliejai. Lietuvoje 1 savaiminė rūšis – rudoji viksvuolė (Cyperus fuscus). Gana reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
papirusinė viksvuolė
849