viksvuõliniai (Cyperaceae), lelijainių (Liliopsida) klasės augalų šeima. 106 gentys, apie 5400 rūšių. Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą.
Vienametės ir daugiametės, dažnai šakniastiebius išauginančios žolės. Stiebas nešakotas, dažnai tribriaunis. Lapai linijiški arba siaurai lancetiški, su lapamakštėmis, kartais lapas redukuotas, likusi tik lapamakštė. Žiedynlapis 1 arba daugiau, lapo pavidalo arba žvyniškas. Žiedai susitelkę į varpas arba galvutes, kurios sudaro šluotelės arba kekės pavidalo sudėtinius žiedynus. Žiedai vienalyčiai arba dvilyčiai. Apyžiedžio nėra arba jis sudarytas iš šerelių ar žvynelių. Vaisius – dvibriaunis arba tribriaunis riešutėlis. Auga pelkėse, šlapynėse, vandens telkiniuose ir jų krantuose, pievose, miškuose, smėlynuose. Dauguma viksvuolinių – šlapių ir drėgnų buveinių augalai.
Iš daugelio viksvuolinių liekanų susidaro durpės. Kai kurių augalų, pvz., viksvuolės, meldo ir kitų stiebai naudojami pynimui. Nemažai liūnmeldžio, duonio ir kitų genčių viksvuoliniai, yra dekoratyvūs augalai. Dalis viksvuolinių yra vaistiniai, maistiniai, pašariniai augalai.
Lietuvoje 14 genčių, 90 rūšių. Daugiausia viksvuolinių rūšių priklauso viksvos genčiai.
849