Kazko Viktar (bltr. Віктар Казько; Viktaras Kazkò) 1940 04 23Kalinkavičiai (Gomelio sr.), baltarusių rašytojas. Užaugo vaikų namuose. 1970 baigė M. Gorkio pasaulinės literatūros institutą Maskvoje, dirbo žurnalistu. Apysakose Keliamieji metai (Vysakosny god 1974), Teismas Slabadoje (Sud u Slabadze 1978) vaizdavo karą vaiko akimis. Apysakose Žydi Polesėje kriaušė (Cvice na Palessi gruša 1978), Išgelbėk ir pasigailėk mūsų, juodasis gandre (Vyratuj i pamiluj nas, čorny busel 1991), romane Plėšinys (Neruš 1983) nagrinėjama ekologinės problemos, žmogaus ir gamtos santykiai. Romanas Vaikų namų sodo kronika (Chronika dzetdomauskaga sadu 1987) yra tarsi ankstesnės kūrybos apibendrinimas, kuriam būdinga filosofiškumas, dramatizmas, gilus psichologizmas. V. Kazko kūryba pasižymi autobiografiškumu – vaiko sąmonėje likusių karo įvykių tragizmas yra prozos siužetinis ir etinis pagrindas.
176