Kùtorga Viktoras 1920 01 04Petrogradas 1991 06 22Vilnius (palaidotas Zapyškyje), lietuvių gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas. E. Kutorgienės sūnus ir E. Kutorgos tėvas. Med. m. kand. (1962). Eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
1941 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Iki 1944 dirbo gydytoju Kaune, Minske, Zapyškyje. II pasaulinio karo metais Kaune ir Minske dalyvavo antifašistiniame judėjime, padėjo karo belaisviams, persekiojamiesiems žydams, kitų tautybių žmonėms. Nacių suimtas ir kankintas. 1945–47 LSSR sveikatos apsaugos liaudies komisariato (nuo 1946 ministerija) Medicinos mokslo įstaigų ir kadrų valdybos viršininkas, dėstė Vilniaus akušerių ir medicinos seserų mokykloje. 1947–56 dirbo Eksperimentinės medicinos ir onkologijos institute ir Respublikiniame onkologijos dispanseryje. 1957–90 Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Eksperimentinės laboratorijos vedėjas. Parašė mokslinių straipsnių navikų chemoterapijos ir medicinos istorijos klausimais. Demokratinės ir kultūrinės krypties nelegalaus būrelio – vadinamojo A. Strazdelio humaniškosios minties universiteto (veikė 1976–82) – steigėjas ir vadovas. Su kitais rengė Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimą, atkūrė Lietuvos valstiečių (liaudininkų) sąjungą ir laikraštį Lietuvos žinios (1990).
Viktoras Kutorga
Knygos
Knygose Penkios valandos aukštai ir Humanizmo ieškojimai kūrė savitaigos teoriją (rankraščiai saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve).
Apdovanojimai
Pasaulio tautų teisuolis (1990), Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (2001).