Viktoras Petravičius
Petrãvičius Viktoras 1906 05 12Bedaliai (Šakių valsčius) 1989 09 10New Buffalo (Mičigano valstija), lietuvių dailininkas. Nuo 1944 gyveno Čikagoje. 1926–35 mokėsi Kauno meno mokykloje, 1931–33 lankė privačią M. Dobužinskio dailės studiją Kaune. 1935–38 studijavo Nacionalinėje menų ir amatų konservatorijoje ir Dailės mokykloje (abi Paryžiuje). 1940–41 dėstė Kauno taikomosios dailės mokykloje, 1941–43 – Vilniaus dailės akademijoje. 1944 pasitraukė į Austriją. 1945 apsigyveno Miunchene, čia atidarė privačią dailės studiją, įsteigė tarptautinę dailės akademiją. Nuo 1949 gyveno Čikagoje: 1951–54 dirbo dizaineriu Čikagos De Prato, Hatcherto, Drihobelo, Serbicky vitražo studijose, 1962 atidarė privačią dailės studiją. 1962–64 Čiurlionio dailės galerijos direktorius.
Kūryba
Kūrybos pradžioje sukūrė iliustracijas lietuvių liaudies pasakoms Gulbė karaliaus pati (1937 pasaulinės parodos Paryžiuje Didysis prizas) ir Marti iš jaujos (1938), S. Kymantaitės‑Čiurlionienės apysakai Šventmarė (1937), L. Janušytės romanui Korektūros klaida (1938). Miuncheno laikotarpio kūrybai būdinga lyriškų prisiminimų ir tremties būties jungtis, pasitelkiant romantinius tautos istorijos, folkloro įvaizdžius, krikščioniškus simbolius, vaizduota pabėgėlių kelionės momentai. 1949 apsigyveno Čikagoje. 7 dešimtmetyje pradėjo kurti spalvotus raižinius, juose naujai traktavo tautosakines, mitologines, istorines, biblines temas, poetiškai perteikė būties problemas, montažas ir variacijos tapo svarbiausiais kūrybos principais. 8–9 dešimtmečio kūrybai būdinga fantastinės gamtos ir architektūros vizijos su lietuviško sodžiaus motyvais, kompozicijos dažnai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, vyrauja vitališkumas, spontaniškumas, erdvės ir laiko beribiškumas, žemės ir dangaus, saulės ir mėnulio, moters ir vyro opozicijos.
V. Petravičius. Knygos Gulbė karaliaus pati viršelis (1937, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus biblioteka)
V. Petravičius. Žmogaus likimas (spalvintas medžio raižinys, 1983)
Žymesnės dailininko išeivijoje iliustruotos knygos: F. Kiršos poezijos rinkinys Tolumos (1947), G. Krivickienės liaudies dainų rinkinys Dainos (1948), B. Sruogos Giesmė apie Gediminą (1952), A. Rūko poezijos rinkinys Mano tautos istorija (1966). Žymesni raižinių ciklai: Septynios dienos (1965), Nėščia moteris (1970), Dievaičiai (1978), Smėlio bažnyčios (1986), Erotinės serijos (1986–87), raižiniai: Dievo teismas (1948), Metų laikai (1961), Pasaulio sugriuvimas (1971), Žmogaus likimas (1983), Pavasarinės dievų apeigos, Parnaso upė (abu 1988). Išraižė ekslibrisų, suprojektavo plakatų. Nutapė peizažų, portretų, figūrinių scenų, sukūrė mozaikų, vitražų, teatro dekoracijų, ekspresyvių, dažniausiai polichrominių skulptūrų (deformuotų fantastinių būtybių) iš betono, medžio. Vyrauja pasakų, legendų personažai, kasdienybės, kaimo, miesto motyvai; būdinga primityvus piešinys, lietuvių liaudies ornamentika, lyriškumas.
Parodos
Nuo 1935 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Kaune (1938, 1939), Čikagoje (1961, 1963, 1964, 1966, 1976, 1981, 1982), Clevelande (1966), Vilniuje (1969, 1983, 1986), Elkharte (Indianos valstija, 1984); pomirtinės Vilniuje (1996, 2012), Kaune, Čikagoje (abi 2006).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Čikagos meno institutas, užsienio muziejai.
V. Petravičius. Mano gimtinėje (lino raižinys, 1948, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
2271
P: Viktoras Petravičius: Grafika Vilnius 1996. L: I. Korsakaitė Viktoras Petravičius Vilnius 1998.