Stãrošas Viktoras 1921 06 12Kaunas 2016 08 22Vokietija, lietuvių kino režisierius. Nuo 1937 dirbo kino bendrovėje Mūsų Lietuva operatoriaus asistentu. 1942–43 SSRS kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos karys, 1944 karo kino korespondentas. Nuo 1945 Lietuvos kino studijos (iki 1956 veikė įvairiais pavadinimais) operatorius, nuo 1952 – režisierius operatorius. 1952 už pirmą spalvotą ilgametražį dokumentinį filmą Tarybų Lietuva (1951) apdovanotas SSRS valstybine premija (su kitais). Nufilmavo apie 1000 kino kronikos siužetų, režisavo daugiau kaip 50 dokumentinių filmų, daugeliui jų parašė scenarijus, buvo operatorius; svarbesni: Tėviškėje (1956), 10 dienų Lenkijoje (1957), Jie – kauniečiai (1958, už visus LSSR valstybinė premija 1959, su Leonidu Braslavskiu), Mano draugai (1959), Svajos ir likimai (1961), Nenusimink, Virginijau (1962), Jai – dvidešimt penkeri (1965), Skridimas naktin (1975), Juoda – greta (1977), Aš myliu direktorę (1978), Post scriptum senam filmui (su R. Šiliniu, 1980), Juodojo lagamino paslaptis (1985), Angkoras – SOS džiunglėse (1987).
Viktoras Starošas
Viktoras Starošas
Sukūrė sporto tematikos filmų: Žirgai ir berniukai (1968), Du kėliniai (1969), Kur karalienės auksas? (1971), Maratonas balne (1973, abu su R. Šiliniu), Aukso karštligė (1983), Citius, fortius ir... aritmetika (1985). Vienas pirmųjų lietuvių kine pradėjo kurti dokumentinius filmus aktualiomis socialinėmis temomis. Kūrybai būdinga lakoniškai pateikiami faktai, gyvi, emocingi, su humoro ir satyros elementais kritiški publicistiniai reportažai, dinamiškas montažas, inscenizuoti epizodai, filmo dramaturgija grindžiama vidiniais monologais, garso efektais, muzika.
Apdovanojimai
SSRS valstybinė premija (su kitais, 1952), LSSR valstybinė premija (su Leonidu Braslavskiu, 1959).
1706