Viktòrija (Victoria), valstija Australijos pietryčiuose, prie Basso sąsiaurio.
Plotas 227 600 km2. 6,33 mln. gyventojų (2017); yra australų aborigenų (apie 57 000). Centras ir didžiausias miestas – Melburnas (4,2 mln. gyventojų, 2016; aglomeracijoje 4,7 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2016): Geelongas (157,1), Ballaratas (103,4), Bendigo (92,4).
Murray–Sunseto nacionalinis parkas Viktorijos šiaurės vakaruose
Kranto linijos ilgis apie 1800 km, krantai abraziniai–akumuliaciniai; pietryčiuose yra Port Phillipo įlanka, Pietryčių kyšulys. Viktorijos pietuose driekiasi dalis Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio (didžiausias aukštis – 1986 m, Bogongo kalnas Australijos Alpėse), į pietus nuo jo yra siaura pajūrio lyguma. Viktorijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose – aliuvinė Murray upės lyguma.
Klimatas subtropinis jūrinis, šiaurės vakaruose – žemyninis. Liepos vidutinė temperatūra svyruoja nuo 5 °C Australijos Alpėse iki 10 °C pakrantėje, sausio atitinkamai nuo 15 °C iki 25–32 °C. Per metus iškrinta nuo 280 mm (šiaurės vakaruose) iki 1800 mm (pietryčiuose) kritulių.
Daug upių; didžiausia – Murray (ilgis Viktorijos valstijoje 1930 km, upe eina Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijos riba). Gausu ežerų; druskingas didžiausias ežeras – Corangamite’o (plotas 234 km2), gėlas – Hindmarsho (135 km2). Yra tvenkinių; didžiausias – Hume’o (201,9 km2; Murray upėje). Miškai užima apie 36 % Viktorijos teritorijos. Kalnų pietiniuose ir pietrytiniuose šlaituose auga visžaliai kietalapių miškai, Viktorijos šiaurėje – savanos ir kserofitiniai eukaliptų miškai.
Saugomos teritorijos užima apie 17 % Viktorijos teritorijos. Kalnų (plotas 6460 km2, įkurtas 1989), Murray–Sunseto (6330 km2, 1991), Wyperfieldo (3570 km2, 1921) nacionaliniai parkai, Long Foresto (plotas 6 km2), Yellingbo (4,6 km2), Spito (3 km2) gamtos rezervatai ir kitos saugomos teritorijos.
Viktorija – viena ekonomiškai stipriausių Australijos valstijų (sukuria apie 20 % Australijos žemės ūkio ir apie 30 % pramonės produkcijos). Viktorijos ūkio svarbiausios šakos – apdirbamoji pramonė ir bioprodukcinis ūkis. Kasama rusvosios anglys (Latrobe’o slėnyje), akmens druska, aukso rūda. Gaunama nafta ir gamtinės dujos (Basso sąsiauryje). Juodoji ir spalvotoji (aliuminio sodrinimas, Point Henry) metalurgija, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo (prie Melburno ir Geelonge), statybinių medžiagų, chemijos (mineralinių trąšų, gumos), naftos chemijos, elektronikos, elektrotechnikos, karo, popieriaus, poligrafijos, avalynės, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė, laivų statyba, žemės ūkio mašinų, transporto priemonių, laivų variklių, baldų gamyba. 75 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, didžiausia – Loy Yango A šiluminė elektrinė (galia 2200 MW). Didžiausia hidroelektrinė – Kiewos hidroelektrinių kompleksas (galia 381 MW; sudaro 4 hidroelektrinės).
Pramonės svarbiausi centrai – Melburnas, Geelongas. Turizmas. Dirbamoji žemė užima apie 50 % Viktorijos teritorijos (daugiausia Murray upės slėnyje). Auginama kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, bulvės, apyniai, vynmedžiai, vaismedžiai, tabakai. Veisiama galvijai, avys, arkliai. Melburno (didžiausias Australijoje; išvežama naftos produkai, vilnos, javai, mėsa, vaisiai), Geelongo, Westernporto, Portlando jūrų uostai. Svarbiausios geležinkelių linijos ir plentai jungia Melburną su Adelaide, Sidnėjumi, plentas – su Kanbera. Melburno Tullamarine, Avalono tarptautiniai oro uostai.
Istorija
Dabartinės Viktorijos teritorijoje žmonės apsigyveno prieš maždaug keturiasdešimt tūkstantmečių. 1770 atrasta britų ir paskelbta Didžiosios Britanijos valda; priklausė Naujojo Pietų Velso kolonijai. 1803 įkurta pirmoji gyvenvietė – Sullivan Bay, kurios daugumą gyventojų sudarė katorgininkai. 1851 Viktorijos teritorija atskirta nuo Naujojo Pietų Velso ir įkurta atskira Viktorijos kolonija (administracinis centras Melburnas, įkurtas 1835).
1851 rasta aukso (1851–60 išgauta 10 mln. uncijų aukso, t. y. 1/3 viso tuo metu pasaulyje išgauto aukso), dėl to 1851–60 Viktorijos gyventojų padaugėjo nuo 76 000 iki 540 000. 1855 priimta Viktorijos konstitucija (pirmoji). Dėl ūkio plėtros 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Melburnas tapo visos Australijos ir Naujosios Zelandijos finansų centru.
1901 Australiją paskelbus dominija Viktorija tapo valstija. Nukentėjo nuo 1929–33 pasaulinės ūkio krizės, bet per II pasaulinį karą atsigavo. Po karo į Viktoriją atsikėlė daug imigrantų iš Azijos, Europos, Pietų Amerikos. 2009 02 07 nukentėjo nuo miško gaisrų; žuvo daugiau kaip 180 žmonių.